
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
8 novanm 2017, sanm
Somenn isi nana in rankont dsi manyèr aprann épi ansèrv bann lang. Pétète bann léktèr nout zournal i pé dir : ala in kolok anplis é avèk sa kabri i manz salad. Pétète galman tout lo bann zésétou nana isi va kontant azot z’ot vyé fonn kroiyans épi va di ala ankor in manyèr pou fé rant lo patoi dann l’ékol alé oir sa sé in n’afèr i ansèrv dann n bann famiy.
Si ni anparl bann lang demoun i koz isi La Rényon, ni anparl lo fransé, ni anparl galman nout kréol rényoné. Mi koné pa kosa i kont dir dsi d’ot lang nana in minorité d’moun i pratik in pé sansa mèm in bonpé : nana lo shimaoré in bon kantité d’moun i koz, nana tamoul i ansèrv dann tanpl, épi ankor la lang bann zarab madégaskar. Antansyon mi di pa sa, pou inpé sote dsi mon palto, mé pars moin pèrsonèl mi pans dsi la késtyonn lang i vo myé ète rish plito k’ète pov... In bonpé z’instriman lé pli valab ké trépé.
Trépé, sé sak bann demoun lé pou lo fransé, lo fransé épi arienk lo fransé, épi la mor pou lé z’ot, akomansé par lo kréol rényoné in pé téi anparl fiziyé... an atandan lo tan i fé son travaye é i fé alé lé z’ot lang. Mé ni koné in tik-tak konmsa sa i marsh pa é lo sèl rézilta, pou in bonpé d’moun, sé apovri nout bann zoutiy nout langaz, donk apovri nout pansé, apovri ankor nout kapasité kiltirèl.. D’isi mi antan in pé apré souf dann mon trou d’zorèy akoz ou i rode midi dézèr d’laprémidi, akoz fé konpliké kan i pé fèr sinp.
Malorèzman si té i pé fèr sinp nana lontan noré té fine fé. La késtyonn lang, isi La Rényon, lé konpliké. Nou mèm rényoné nou lé konpliké ! L’édikasyon avèk l’instriksyon lé konpliké galman é kan lé konpliké lé bon konm di lo kont an avoir in méyèr konésans dsi lo problèm. In méyèr konésans ? Oui, sak bann shèrchèr LaRényon épi in pé tout péi i trouv é i pé an inform anou. Ala in kolok anplis, Ou i mé pa in kolok initil mi pé asir azot.
In kolok « Lofis la lang kréol La Rényon » épi lo CIRCI, in sant roshèrh l’inivèrsité i spas l’inivèrsité La Rényon.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)