Fèr konm an frans ? Akoz pa plis, akoz pa myé ?

6 mars 2020, sanm Justin

Mé zami, si mi di azot moin néna konm linprésyon souvan défoi nout koko lé bloké par raport in bit nou lé toultan apré avizé : fèr konm La frans ! Moin pèrsonèlman, souvan défoi mi antann demoun kisoi dann radyo pèrkal, kisoi dann télé, kisoi kan l’apré trok langaz dsi l’bor shomin, apré di : zamé dan La frans i fé zafèr konmsa ! An touléka i voiré pa in n’afèr konmsa dann la frans. Poitan néna éskandal dan La frans ko nm isi, épi mèm dann péi étranz.

Fransh vérité ou i péz’ète shoké par déshoz k’i éspas isi, konm dé shoz i éspas dann La frans, épi galman dann péi étranz.
Romark sé in n’afèr mi konpran in pé, pars konbienn tan nou la soubate pou in loi d’égalité ki tardé, tardé, é pliské tardé pou arivé. Mi vé parl la loi 19 mars 1946 téi doi apliké promyé zanvyé 1947 é final de kont la mète o moins sinkantan pou in l’aplikasyon aproksimativ. An plis i fo konète sa sé in loi voté a l’inanimité. Mé sa zot i koné sirman konm moin !

Mé la pa sa mi vé anparlé. Sak mi vé di sé ké san vanté, nou rényoné, nou néna asé d’zidé pou fé myé ké sak i fé dann La frans pars sak i kroi La frans lé an avans dési partou zot i bour l’doi dann zot zyé in poin sé tou. Késtyonn l’édikasyon, moin mi vé pa in lédikasyon konm an frans pars La frans lé an rotar par raport in bonpé péi pou lo matématik, lo syans, lagrikiltir, la médsine dous é tout in ta zafèr. Alon align anou dsi lo gagnan é pa dsi lo pèrdan.*

Lé ga, si nou téi pé fé pou lo myé pou nou, si nou n’avé lo droi fé sak lé myé pou nou, épi pou bann zabitan La Rényon zot i pans pa nou sré pli avansé ké ni lé zordi ? Di pa moin non, pars zot osi zot i pans kon msa.

Alor, olèrk di é rodi, alon fé konm an frans, alon plito di : alon fé plis é myé ké sak i fé an frans é kroi amoin nout karma nora shanjé

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus