Fidèl tout bann kolonizé l’a ral La Rényon déyèr !
 I paré Vergoz lé sosyalis !... la tronpé la ?

10 mai 2012, par Justin

Mon bann dalon, si ni rogard in pé an aryèr dann rétrovizèr nout l’istoir, ni apèrsoi na dé shoz la éspasé ki pé rann a nou fyèr, mé d’ot shoz k’i pé rann anou amèr.

L’ané 1792, la Convansyon nasyonal i désid aboli l’ésklavaz. Bravo pou lo bann droi de l’om ! Mé kan bann misyonèr la Répiblik i ariv dann Maskarègn pou fé aplik lo l’abolisyon, i mèt azot déor, i ranvoy azot dsi in bato pou artourn ousa zot i sort. Mové nouvèl, pars aprésa, l’ésklavaz i kontinyé an pli pir, si lé posib ! L’ané 1848, plis sinkant-an aprésa, bann dépité i désid aboli l’ésklavaz dan bann koloni fransèz. Bravo, bon nouvèl ! Mé la ranplas l’ésklavaz par in sistèm z’angazé, té pa in bon n’afèr ditou, é sistèm-la la dir ziska avan Dézyèm Guèr mondyal. Mové z’afèr pou nou !

Apré la guèr trann nèf-karann sink, bann dépité la désid mèt anlèr la loi départman fransé. An parmi l’avé Raymond Vergès épi Léon de Lépèrvanche. Bon z’afér ! Mé départman fransé i mèt pa sa an plas, konm k’i dovré, asé vite par l’fèt. Mové z’afèr ! I fo atann François Mitterrand pou in vré l’égalité sosyal. Bon z’afèr ! Mé nout dévlopman alor ?

Sèt-la ni atann, ni souèt, ni koné lé posib, mé nana si tèlman korbo épi votour — konm i di dan l’Internasyonal ! La pa arienk bann kolonyalis i sort déor, désèrtin kolonizé galman i anpèsh dévlopman nout péi... Mi sort lir dan nout zournal, in sèrtin Vergoz i ékri li lé kont lo tram-trin, konm li té kont la rout Tamarin, la bidèp, l’otonomi énèrzétik épi tout sak i pé amèn dévlopman nout péi. Lé pa étonan, sé konmsa ké li lé, konplis bann kolonyalis la plipar d’tan, konplis bann kolonizé sak lé dakor pou ral La Rényon déyèr.

NB : A s’ki paré, Vergoz lé sosyalis ! La tronpé la ?

 Justin 


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus