François Vatel lé mor pou moinss ké sa !

8 zanvié 2021, sanm Justin

Mi panss zot i koné lo zistoir l’ariv François Vatel in mète d’otèl dann tan Louis XIV. Si zot i koné pa l’afèr diréktoman, mwin lé sir é sèrtinsak la parti lékol i ansouvien in mète la markiz dé Sévigné, in fam de mètre sélèb téi rakont sa fiy Madam de Grignan sak téi éspass an parmi bann moun la ote. Donk kossa l’ariv lo Vatèl ? Lo Vatel an késtyon té i travaye konm mète d’hotel, la kour lo prinss Condé.

A s’ki parétré, lo gran Condé téi rossoi lo roi Louis XIV é li la domann Vatel pou roganiz ropa pou 3000 pèrsone mé lé shoz la pa spass konm k’i fo : la vèye o soir in zédi l’avé pliss zinvité ké lo troi mil prévi é in pé la pa gingn manzé-an touléka la mank la vyann. Landomin li sava o nouvèl pou oir si poisson l’arivé (téi apèl sa la maré), ala ké l’ariv zis in pé… Final de kont li suisid ali avèk son lépé é poisson ankantité l’ariv apré son déssé.

Pou kossa mi di azot sa ? Pars sak i ariv dopi in pé d’tan gouvèrnman fransé i fé panss amwin François Vatel. Dopi komansman l’ané l’ariv lo zistoir d’mask, aprésa l’ariv lo problèm test, astèr néna problèm vaksin. La kanpagn lé dir pou dékolé alé oir dann tout péi sa i marsh a popré bien. Antansyon la pa ké mi aplodi 2 min zot vaksin mé kan in gouvèrnan i antropran in n’afèr, lo moins ki fo domann ali sé ké sak li déside i marsh kant – mèm in pé myé ké sak gouvèrnman-la i antropran.

Alor kossa i fé dann in ka konmsa ? Lo moinss ki fé sé démissione bann résponsab kisoi minis la santé, kisoi lo diréktèr la santé, kisoi lo prézidan li mèm si son bann fizib i sote pa. An touléka, d’apré sak mi panss si lété dann tan Louis XIV, moin lé sir é sèrtin néna in pé nora té fine anbastiyé, pétète mèm nora fé sote zot kolé… pé sfèr mèm dann inn-dé péi in pé nora fé Hara-kiri. Mé koméla dan la Franss I fé pi dé shoz konmsa. In sakré bénédiksyon pou lo moun dann l’inkapasité.
François Vatèl d’apré mwin lé mor pou moins ké sa.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus