Gouyave de France ek prine Malgas

22 novanm 2023, sanm Justin

Zot y koné isi la Rénion, kan in fri lé gro, forséman li sorte en Frans, kan li pti li sorte Madégascar. Lozik.

La Frans sa in gran péï, soidizan, tout lé zoli, tout lé bon. Konm nout lespri lé kolonizé, nou pense, ke, par konte, tout zafer i pouss dann nout pti péï ou o zalantour, lé pti, lé vilain, y vo pa la Pène.
Na in lespréssion i illistre sa bien, cé lo « gouyav de Frans ». Sa in gouyave lé gro, souvan dédan lé blan, alors li sorte en Frans, mé lé pa vré, so fri la i pé pa poussé en Frans ! Na ossi lo prine Malgas, sa in kalité prine, lé pti, et lé noir, i fo malax à li pou manzé. Zot y wa koman, nout fasson kozé y monte nout fasson pensé ?

Dan nout langaz na in tacon lespression konm sa. Zot la fini entend in madam Kafrine di : « mon sové lé kourte dessi mon tête mé mon lespri lé long ». Konm si falé ekspliké, l’intélizans y vien par la coulèr ou bien la forme out sové, out né…

Lé vré issi nou viv en frère é nout fasson viv, nout fasson respek lot lé vréman inik. Solman, kan mi pren lo tan ékout nout bann lespression mi rotrouv bonpé terme rassis. Lo kolonialis la pass par là. Li la less son fasson pensé dann nout Lang. Y fodra bonpé lo tan pou éfas sa. Moin lé kontan kan mi enten lapprentissaz kréol dann lékol, i progrès avek nouvo zoutil, konm vidéo, par ekzanp. In zour pétèt va étidié nout Lang in pé plis, va tir son filozofi en plis son gramèr ek son lortograf. En attendan Alon kontinié aporte nout pièr pou ède nout Lang viv.

Ni artrouv.

Justin

PadportLangue créole à l’école

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus