À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
21 janvier 2019, par

Konm zot I koné amoin é mi koné azot, mi pans zot i sava di ankor :”Kèl kalité linformasyon Justin i sava fé lir anou ankor zordi ?”. Lé sinp:in l’informasyon tèr-a-tèr, in rishès la natir èl mèm i kado anou épi I invite anou pou dévlopé. Zordi mi vé anparl azot lo Guanomad.Kosa I lé sa ankor ?
Guanomad sa in mark l’angré biolozik banna i dévlop dann madégaskar. Dann péi-la, néna I in gran kantité grote, épi in kantité shov souri :shov souri i manz épi li kaka biensir, son réstann manzé i tonm dann bann grote épi zot i mor galman-la vi sé sa- é zot éskélète i dékonpoz.Tousala I fé in b on l’angré natirèl lé bien bon pou plantasyon.
Oui mé zot va dir amoin sa néna partou é la pa pou sa la bézoin fé in nos avèk in ké d’mori sirtou kan ou néna l’angré shimik mé zistoman lo mond l’apré shanj sou nout zyé é plizanplis demoun néna in sousi sé protèj la natir é pou protèz la natir i vo myé an avoir lo konpost sansa langré natirèl plito ké lo langré shimik..Donk laba Madégaskar banna la kalkil mète an valèr in rishès natirèl i apèl lo Guano shov souri.lo mark dépozé I apèl Guanomad é néna tout in game produi I port lo nom lo Guanomad.
Mé antansyon laba dann Madégaskar I zoué pa avèk la kroiyans demoun:si in grote lé par koté in vilaz sa I vé pa dir ou I sava rant ladan koud’lanzin rash lo total kapital.An kontrèr I fo ou i mète dakor avèk lo moun lo vilaz, dakor avèk l’éta.Ou I tir lo guano dann bann grote é si néna in sérémoni pou fèr lo shèf rolizyé I fé é lo vilaz I toush son kot-par, é ou I pèye in taks l’éta, ou I fé in l’izine prop.
Mi antan d’isi in pé apré gaskoné.Apré rigolé dann mon zorèye.apré di konmsa kak shov souri, sirtou l’èr manzé,sa lé pa ragoutan pou vréman.Kosa zot I di, bann éspès fatra, kaka shov souri sa I fé in rishèss ? Biensir, bann riyèr, néna dé tone é dé tone é dann zournal domin m’a done azot inn dé shif va rann azot kamu d’apré sak mi kroi.
Pou zordi mi arête pars la pa kan ou néna in plas pour rakokiyé ké ou i détann out janm. Mé zordi mi di azot sinploman sak banna i fé an gran laba lé posib osi isi fé an pli pétète an pli pti mé lé posib kant mèm. Alé ! Domin ni rotrouv pou sak lé présé alé dsi l’internet tap Guanomad zot nora lo bann z’informasyon zot i vé an aoir.an atandan : « Bone apéti ! »
Justin
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse