Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
21 janvier 2019, par

Konm zot I koné amoin é mi koné azot, mi pans zot i sava di ankor :”Kèl kalité linformasyon Justin i sava fé lir anou ankor zordi ?”. Lé sinp:in l’informasyon tèr-a-tèr, in rishès la natir èl mèm i kado anou épi I invite anou pou dévlopé. Zordi mi vé anparl azot lo Guanomad.Kosa I lé sa ankor ?
Guanomad sa in mark l’angré biolozik banna i dévlop dann madégaskar. Dann péi-la, néna I in gran kantité grote, épi in kantité shov souri :shov souri i manz épi li kaka biensir, son réstann manzé i tonm dann bann grote épi zot i mor galman-la vi sé sa- é zot éskélète i dékonpoz.Tousala I fé in b on l’angré natirèl lé bien bon pou plantasyon.
Oui mé zot va dir amoin sa néna partou é la pa pou sa la bézoin fé in nos avèk in ké d’mori sirtou kan ou néna l’angré shimik mé zistoman lo mond l’apré shanj sou nout zyé é plizanplis demoun néna in sousi sé protèj la natir é pou protèz la natir i vo myé an avoir lo konpost sansa langré natirèl plito ké lo langré shimik..Donk laba Madégaskar banna la kalkil mète an valèr in rishès natirèl i apèl lo Guano shov souri.lo mark dépozé I apèl Guanomad é néna tout in game produi I port lo nom lo Guanomad.
Mé antansyon laba dann Madégaskar I zoué pa avèk la kroiyans demoun:si in grote lé par koté in vilaz sa I vé pa dir ou I sava rant ladan koud’lanzin rash lo total kapital.An kontrèr I fo ou i mète dakor avèk lo moun lo vilaz, dakor avèk l’éta.Ou I tir lo guano dann bann grote é si néna in sérémoni pou fèr lo shèf rolizyé I fé é lo vilaz I toush son kot-par, é ou I pèye in taks l’éta, ou I fé in l’izine prop.
Mi antan d’isi in pé apré gaskoné.Apré rigolé dann mon zorèye.apré di konmsa kak shov souri, sirtou l’èr manzé,sa lé pa ragoutan pou vréman.Kosa zot I di, bann éspès fatra, kaka shov souri sa I fé in rishèss ? Biensir, bann riyèr, néna dé tone é dé tone é dann zournal domin m’a done azot inn dé shif va rann azot kamu d’apré sak mi kroi.
Pou zordi mi arête pars la pa kan ou néna in plas pour rakokiyé ké ou i détann out janm. Mé zordi mi di azot sinploman sak banna i fé an gran laba lé posib osi isi fé an pli pétète an pli pti mé lé posib kant mèm. Alé ! Domin ni rotrouv pou sak lé présé alé dsi l’internet tap Guanomad zot nora lo bann z’informasyon zot i vé an aoir.an atandan : « Bone apéti ! »
Justin
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture