
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
21 janvier 2019, par
Konm zot I koné amoin é mi koné azot, mi pans zot i sava di ankor :”Kèl kalité linformasyon Justin i sava fé lir anou ankor zordi ?”. Lé sinp:in l’informasyon tèr-a-tèr, in rishès la natir èl mèm i kado anou épi I invite anou pou dévlopé. Zordi mi vé anparl azot lo Guanomad.Kosa I lé sa ankor ?
Guanomad sa in mark l’angré biolozik banna i dévlop dann madégaskar. Dann péi-la, néna I in gran kantité grote, épi in kantité shov souri :shov souri i manz épi li kaka biensir, son réstann manzé i tonm dann bann grote épi zot i mor galman-la vi sé sa- é zot éskélète i dékonpoz.Tousala I fé in b on l’angré natirèl lé bien bon pou plantasyon.
Oui mé zot va dir amoin sa néna partou é la pa pou sa la bézoin fé in nos avèk in ké d’mori sirtou kan ou néna l’angré shimik mé zistoman lo mond l’apré shanj sou nout zyé é plizanplis demoun néna in sousi sé protèj la natir é pou protèz la natir i vo myé an avoir lo konpost sansa langré natirèl plito ké lo langré shimik..Donk laba Madégaskar banna la kalkil mète an valèr in rishès natirèl i apèl lo Guano shov souri.lo mark dépozé I apèl Guanomad é néna tout in game produi I port lo nom lo Guanomad.
Mé antansyon laba dann Madégaskar I zoué pa avèk la kroiyans demoun:si in grote lé par koté in vilaz sa I vé pa dir ou I sava rant ladan koud’lanzin rash lo total kapital.An kontrèr I fo ou i mète dakor avèk lo moun lo vilaz, dakor avèk l’éta.Ou I tir lo guano dann bann grote é si néna in sérémoni pou fèr lo shèf rolizyé I fé é lo vilaz I toush son kot-par, é ou I pèye in taks l’éta, ou I fé in l’izine prop.
Mi antan d’isi in pé apré gaskoné.Apré rigolé dann mon zorèye.apré di konmsa kak shov souri, sirtou l’èr manzé,sa lé pa ragoutan pou vréman.Kosa zot I di, bann éspès fatra, kaka shov souri sa I fé in rishèss ? Biensir, bann riyèr, néna dé tone é dé tone é dann zournal domin m’a done azot inn dé shif va rann azot kamu d’apré sak mi kroi.
Pou zordi mi arête pars la pa kan ou néna in plas pour rakokiyé ké ou i détann out janm. Mé zordi mi di azot sinploman sak banna i fé an gran laba lé posib osi isi fé an pli pétète an pli pti mé lé posib kant mèm. Alé ! Domin ni rotrouv pou sak lé présé alé dsi l’internet tap Guanomad zot nora lo bann z’informasyon zot i vé an aoir.an atandan : « Bone apéti ! »
Justin
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)