I ashète pa in koshon dann goni !

7 novanm 2014, sanm Justin

Mi sort antann in drol nouvèl. Sa i port dsi bann produi pou fanm épi bann produi pou bononm. I paré bann produi pou fanm lé plu shèr é i di pa pou kosa : koifèr lé pli shèr pou bann madam ! Razoir osi lé pli shèr pou madam ! Parfin osi lé konmsa ! Linj, parl pi !..I paré, ziska, gouvernman la domann in lankète dsi lo zafèr pou sèy démay lo vré avèk lo fo ? Boudikont, pou trouv in lésplikasyon.

Moin pèrsonèl, moin té i pans tout demoun téi koné in n’afèr konmsa. Pou kosa mi pans sa ? Pars, souvan défoi lo pri in marshandiz na poin arien pou oir avèk son pri k’li kout. Na poin arien pou oir avèk son l’itilité, avèk son l’éfikasité. Si in komèrsan i pans in kliyan lé paré pou pèy in produi shèr minm, na poinn rézon pou ké lo pri i aparé pa pli shèr dsi létikète. Sa noré, i parétré, in n’afèr a oir avèk l’ofr épi la domann pa tèlman dsi la kantité, mé dsi la kantité larzan demoun lé désidé pou péyé... Lé vré pou fanm, lé vré pou bononm, lé vré pou tout kalité kliyan.

Majine in kou, si in koifèr i domann amoin sinkant éro pou koup mon shové, li oir ar pa la koulèr mon larzan. Mé si in koifèr lé a la mode, si an parmi in sosyété d’moun li lé répité konm in kador dann son métyé, lé posib désèrtin i aksèp soulaz zot port-moné pli ki an fo. Kansréti pou amontr demoun zot na lo moiyin pou pèy in koifèr shèr. Majine in kou si pou fé parti d’in sosyété, i fo koif son tète in sèrtin fason, mète in zano pandan an lor dizui kara, dann zorèy, mète in linz la mark, moin lé sir é sèrtin na dmoun lé paré pou fé in dépans initil. Komèrs kapitalis lé konmsa, ké ni vé, ké ni vé pa. I fo solman, sanm pou moin, ni fé antansion-nou mèm konsomatèr ! pa ashté in koshon dann in goni !

In kozman pou la rout : "i ashète pa in koshon dann goni !".


Pou kosa, pars ni koné pa dann kèl l’éta li lé. Malad ou sinonsa an bone santé ! roz ou sinonsa noir ? Bien an form sansa andikapé ? Zot i konpran amoin, mé la pa sir demoun i fé bien atansion sak zot i ashète ! Lé pa sir zot i fé pa roul azot dann la farine pars zot la pa méfyé sifizaman. Zot osi, fé travay zot koko, fé bouy zot matyèr griz, pou bien konprann kozman-la ; mi pé dir azot dé foi sa lé itil !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus