Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
11 désanm 2024, sanm

Mézami, kan mi panss kozman-la, sai fé romonte amwin in bonpé d’tan an aryèr kan in sèrtin Gustav Parking téi fé bann zémission dsi France-inter. E kan mi panss sa, lo bann kozman bann zadvèrsèr noute kréol rényoné i rovien dann mon panssé… Si mi souvien bien sa i fé rovnir amwin pliss vintan an aryèr é mi pé dir lo bétizyé banna lété bien ranpli.
Zordi Rényon promyèr la fé vnir in sindikalist — sekrétèr zénéral La FSU — pou parl dsi lansègnman é momandoné la késtyon lansègnman dann bann lang matèrnèl la vni dsi lo tapi, pars la FSU dsu so plan-la, lé bien konu, sé in sindika bien progressist. Mèm dsi d’ote sizé in konssèrn la lute sindikal é son linité. Si inpôrtan zordi ké lo Prézidan i rode absoliman mète in gouvèrnman toksik pou gouvèrn La franss.
Donk néna dë pèrsone la déklar zot lété konte lansègnman la lang kréol rényonèz é pou bann rézon kom si wi sava an Franss ou nora pwin la kapassité pou fé konprann aou épi lo kréol i sèrv ar pa arien pou kominik avèk demoune déor… Ni sava pa réponn so largiman pars o fon i diskite pa èk in kouyon, i done ali rézon.
Lo sindikalist la ésplike li épi son sindika lé san pour san pou lansègnman an kréol mèm ké lo kréol té in gran média kiltirèl é biensir nou lé dakor avèk li mé kan ou néna afèr avèk demoune boushé sirésèrtin li konpran pa arien. Lo ploi poztif lété la pozission lo sindikaliss é lo bann remarke demoune an aryèr pou zot tan i rèst an aryèr dsi zot tan.
A bon antandèr salu !
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial