In bandi-jardinyé dann mon kartyé, konm dann la vil Los Angélès !

18 séptanm 2015, sanm Justin

Mi koné pa si konm moin, kan zot lé dann l’anboutéyaz, sansa kan zot l’apré marsh-marsh in pé dann shomin, zot i rogard in pé kosa lo pouvoir piblik i plant. Si sé sa, mi pans tazantan, dé shoz i doi pa mank done azot l’anvi bate z’ot tète kont in mir. Pou kosa ? Pars i plant bann pyé d’boi souvan dé foi i sort déor é na poin okin rapor avèk nout bio-divèrsité. Parl pi bann z’afèr itil pou kréol : lo mo itilité, tir sa dann nout tèt, pars bann tèt dé zèf k’i asiz dannn bann l’administrasyon la fine éfas mo-la dann z’ot vokabilèr.

Kosa sa i done amoin l’anvi d’fèr d’apré zot ? Sa i done amoin l’anvi alé plant o blak, an klandéstinité, bann plant La rényon dann l’éspas piblik. Mi fé pa pars moin lé parès mé dann péi déor na dmoun i fé. Kisa ? In ga i apèl Ron Finley ; li arès dann in kartyé la vil Los Angélès. Dann son kartyé nana arienk la boutik la malbouf bordaz la ri. Aprésa, dann télé, nana in bann bon konséyèr i rokomann manz sink frui épi légime par zour. Solman pou trouv in sèl tomat sansa in sèl salad bio i fo ou i pran out loto épi ou i roul in distans inkroiyab. Sak i fé ké lo moun, mèm jenn moun lé an sirpoi é mèm in pé plis.

Donk ron la désid plant légime in pé partou dann bann térin vag, dann park, an parmi lo gazon é sa lé a dispozisyon tout demoun : sétaki i vé ramasé i ramas pars sa lé toulmoun. Pou li sa lé parèy demoun i fé grafiti dsi l’bann mir pou rann lo mir zoli. Li, li plant lo frui avèk légime pars pou li sé in manyèr osi dé rann la vil zoli… Kan mi di azot, moin osi moin la anvi fèr sa. Moin osi mi rèv ète in bandi-zardinyé. Konm di lo kont : « Sak i èm sa, i suiv amoin »

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus