In film dsi lo tan la kaz l’onklé Tom

10 désanm 2011, sanm Justin

Na défoi, in z’istoir l’arivé na lontan i rovien dan out tèt san k’ou i koné pou kosa. San k’ou i koné pou koué lo z’istoir i sort dann fon out tète pou romont anlèr, si lé vré ké la mémoir d’moun sé konm in bann fèy anpilé inn dsi l’ot pou fé in bèl takon. Donk z’istoir i armont dsi lo ta, dan mon mémoir, sé z’istoir-la.

Fi-t’in-tan, kan moin té i pans poursuir mon z’étid, alé oir sé lo z’étid té apré poursuir amoin, moin la konèt in gran militan z’ouvriyé. Biensir lo boug té pa rasis. Vi k’li mèm té i di. Li té in gran siportèr in gran klèb foutbal vi k’li té i di. L’èr-la, li di : amoin demoun la Frans lé pli zantiy avèk bann Domien ké avèk bann z’Arab. Kan in Domien i fé in britalité dsi térin, demoun i kriy in pé, mé si sé in z’Arab, la i jir la ! Epi lo bann jirman i vol pa tro o. Donk, d’apré sak li di, moin l’avé la shans !
Moin l’avé la shans pou vréman vi k’kan moin té i marsh dann shomin, dan in gran vil, é ké mi rosanm in pé in Magrébin, la polis té i kontrol mon papyé dé troi foi par zour épi té i domann akoz moin nana in kart d’idantité fransé. Moin té i fé pa tro dézord, pars mon kamarad l’avé fé sa, épi li la gingn in sak lo kou pou in répons in pé tro vif. Moin l’avé la shans, vi k’panyé salad la pa ramas amoin bien souvan, pou in kontrol l’idantité.

Sa na lontan, pars i paré, an Frans, lo rasism la fine disparèt. Mèm si nana in gouvèrnman i vé pa done lo droi pou voté bann z’étranjé, solman i pran son l’arzan z’inpo. Mèm si na in minis i vé diminyé l’émigrasyon légal. Mèm si i fou déor bann zitan. Mèm si douz milyon d’moun i sava sinéma pou oir in film*, désèrtin z’Amérikin i dénons konm in film dsi lo tan la kaz l’onklé Tom.

Justin

* Film-la i apèl "Les intouchables". I paré, la-dan, in noir i fé lo kloun pou amiz in blan andikapé.


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus