In foré byin abityé avèk dé fé ? In zistoir près parèy sète shoval défin Paüs !

25 octobre 2010, par Justin

I prétan dir, kassaz lé kui, sé pou kréol in éspor nasyonal. Shakinn nana l’éspor ké li pé. Mé i fo dir, kant mèm, kréol i kass ti-boi pars souvan-dé foi, na in pé i rode, épi kan i intérèss pa sak ou i di é sak ou i fé, lé kapab fé, lé normal grènn la poil.

In zistoir dan la famiy

Mi rapèl in zistoir té i rakonte dann mon vyé famiy, in zistoir d’sheval é d’in dénomé Paüs, in ga, d’apré sak idi, l’avé tyé kouyon pou pran son plas. Donk lo boug l’avé déside abityé son sheval viv san manzé. Pou sak lo pov zanimo té i fé, flanké konm li lété, té pa bézoin byin ranpli son bouzaron ! Touléka sé sak nout dalon té i pans. L’afèr la dir in pé d’tan, mèm plizyèr zour, é kan shoval té i komans byin abityé, li lé mor. Akoz mi di sa ? Pars moin na konm antann inn-dé z’afèr déssi lo fé dann Maïdo té i rosanm in pé sa.

In foré la fine fé l’abitide avèk dé fé

Bann zournalis té préssé konète si la foré té kapab arpran favèr par li-mèm, sansa si nou té i sava anpèrde in bon pé nout bio-divèrsité. Kan dé fé té i done lo grin, té in pé bonèr pou poz késtyon konmsa ; la lang la poin lo zo, zournalis i pé koz konm li vé. La répons ossi té valab é moin la antann sa pa aryink in foi... Inn-dé gran grèk la di, la foré Maïdo lé fine byin abityé avèk dé fé, donk sirman li va roprann favèr. In manyèr d’linstin la konsèrvasyon ! Sansa in sipèr kouyonade.

I koz pa lézèrman déssi in n’afèr inportan !

Pou moin, i fo pa koz lézèrman déssi in n’afèr inportan. Pars nout foré, sa lé inportan pou nou ! Donk sak i défann in l’idé konmsa, zot nora du ésplik azot in pé myé, in fasson in pé pli pédagozik, pars in n’afèr di konmsa lé pa konprénab. An tou ka, pou in ga konm moin ! Moin, mi pans, afors brilé, in zour sar difisil pou la foré arpran favèr, la foré avèk toute sak nana dédan konm pyé d’boi, konm plante, konm zanimo épi lo rèss.

Pétète lo bann gran vaza i pran anou pou d’moun boushé. Mé, sanm pou moin, sak zot i rakonte lé prèss ossi intélizans ké lo zistoir shoval défin Paüs.

Justin


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus