In kozman dsi la fain épi la privasyon dann tan la guèr karant

11 séptanm 2020, sanm Justin

Mézami, si mi ékout tout sak i parl La Rényon dann tan la gèr karant kisoi bann tizanèr, kisoi bann plantèr, kisoi ankor bann zintélèk, antouléka bann i ral lo kèr dsi tan lontan la fine alé, ni antann souvan dé foi, nout bann vyé famiy la fé prèv d’in gran kouraz épi d’in gran léspri pou invanté. Donk, dann fonn mon kèr mi pans mon gro-granpèr, épi mon gro-mèr, épi mon vyé famiy la nyabou fé mirak par raport la sisyasion lété vréman difisil. La nyabou fé tonm la pli par an sèk.

Souvan défoi mi antann désèrtin apré dir si lé vré bann rényoné la soufèr lo mank zinportasyon, dann l’ansanm lo dé san mil pèrsone l’avé shé nou dann l’ané Karant la bien réisi débrouye zot kari : in pé i di friyapin la sov anou, d’ot i di magnok patat sa la pa mank anou, d’ot ankor i anparl mayi pinm, kanbar, luil pistash, arzout èk sa kan téi tyé koshon apré k’la soul ali pou anpèsh kriyé. I di osi, bonpé la mète linz goni sansa rabane. Mon papa téi rakont anou, étan pti, li téi sava mèm loin si i fo pou gingn luil, la grèss, mayi zariko marshé noir. Moin téi antann pa li dir avèk tiké rasyoneman li téi rotourn san rien.

Mé mi rapèl in shanson la gèr téi di konmdekoi : « Aye ! aye ! kout amoin zot tout goni vid i tienbo pa d’b out ! ». Moin la konète demoun la viv dan lé boi kaziman an langoutiy tout in guèr… Mi koné késtyonn manzé ziska zordi lidé d’la fain i okip ankor nout léspri é sète la plipar d’moun, ziska paré pou bataye pou gingn in sasé do ri épi in boutèye luil. Alor mé zami, ala mon késtyon :

Si lé vré kréol La Rényon lé démèrdèr, si i di in pé tout zafèr i pouss isi shé nou, si i di ankor kréol la poin la taye dan la tète koman ni pé konprann demoun la soufèr la fain-si lo moun la soufèr - é si zot la pa soufèr pou kosa nout tète lé anklavé avèk problèm la fain, la maladi, la mortalité zanfan, lo bann mor an suite de koush. Soi sak mi di la pa vré, soi réjime kolonyal é bann gro propriyétèr lété si tèlman abizèr ké bann ti la soufèr anpliski pé.

Mon bann dalon, mi poz azot késtyon-la, pars mi poz amoin sa galman, é sak i pé réponn sar lo bienvén i dann zoinal Témoignages.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus