
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
11 séptanm 2020, sanm
Mézami, si mi ékout tout sak i parl La Rényon dann tan la gèr karant kisoi bann tizanèr, kisoi bann plantèr, kisoi ankor bann zintélèk, antouléka bann i ral lo kèr dsi tan lontan la fine alé, ni antann souvan dé foi, nout bann vyé famiy la fé prèv d’in gran kouraz épi d’in gran léspri pou invanté. Donk, dann fonn mon kèr mi pans mon gro-granpèr, épi mon gro-mèr, épi mon vyé famiy la nyabou fé mirak par raport la sisyasion lété vréman difisil. La nyabou fé tonm la pli par an sèk.
Souvan défoi mi antann désèrtin apré dir si lé vré bann rényoné la soufèr lo mank zinportasyon, dann l’ansanm lo dé san mil pèrsone l’avé shé nou dann l’ané Karant la bien réisi débrouye zot kari : in pé i di friyapin la sov anou, d’ot i di magnok patat sa la pa mank anou, d’ot ankor i anparl mayi pinm, kanbar, luil pistash, arzout èk sa kan téi tyé koshon apré k’la soul ali pou anpèsh kriyé. I di osi, bonpé la mète linz goni sansa rabane. Mon papa téi rakont anou, étan pti, li téi sava mèm loin si i fo pou gingn luil, la grèss, mayi zariko marshé noir. Moin téi antann pa li dir avèk tiké rasyoneman li téi rotourn san rien.
Mé mi rapèl in shanson la gèr téi di konmdekoi : « Aye ! aye ! kout amoin zot tout goni vid i tienbo pa d’b out ! ». Moin la konète demoun la viv dan lé boi kaziman an langoutiy tout in guèr… Mi koné késtyonn manzé ziska zordi lidé d’la fain i okip ankor nout léspri é sète la plipar d’moun, ziska paré pou bataye pou gingn in sasé do ri épi in boutèye luil. Alor mé zami, ala mon késtyon :
Si lé vré kréol La Rényon lé démèrdèr, si i di in pé tout zafèr i pouss isi shé nou, si i di ankor kréol la poin la taye dan la tète koman ni pé konprann demoun la soufèr la fain-si lo moun la soufèr - é si zot la pa soufèr pou kosa nout tète lé anklavé avèk problèm la fain, la maladi, la mortalité zanfan, lo bann mor an suite de koush. Soi sak mi di la pa vré, soi réjime kolonyal é bann gro propriyétèr lété si tèlman abizèr ké bann ti la soufèr anpliski pé.
Mon bann dalon, mi poz azot késtyon-la, pars mi poz amoin sa galman, é sak i pé réponn sar lo bienvén i dann zoinal Témoignages.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)