Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
6 novanm 2020, sanm

Zot i koné dopi mardi passé, néna in gran zéléksyon Zétazini, in péi lési tèlman gran épi néna si tèmann moun déssèrtin i apèl ali, in péi kontinan, promyé péi dsi la tèr d’apré sak in péi di - pétète san tardé sar la Chine-mé pou l’instan sé li… Sèryèzman, zot téi pans pa moin té sava donn azot rézilta zéléksyon la éspass laba. Non biensir ! I sifi pou sa d(agard la télé épi pran pasyans. Mé dizon mi profite lo lokazion pou anparl in pé son kapital ékonomik New York. Parla nèf milyonn moun pou la vil èl mèm, mé vinnsis milyon si i kont lo gran Newyork.
Pou kosa mi vé anparl vil la ? Sinploman, pars laba i koz a popré 170 lang é néna vinn-sink pour san la popilasyon na poin la lang zanglé (i di amérikène) konm lang matèrnèl. Si tèlman la vil la déside parla an 2008-2009 trouv in tik-tak pou son l’administrasion dsi lo poinnvizé d’la lang. Konmsa la désid, anplis l’anglé, mète anlèr sis lang ofisyèl épi in tikètak pou rosovoir konm k’i fo lo moun va fé démarsh dann bann sèrvis ofisyèl.
Kèl lang banna la shoizi ? Dabor néna l’anglé, épi koréin, épi ankor chinoi, arzout èk sa léspagnol, litalien, russ, épi o sizyèm sé la lang kréol banna i apèl french kréol. Biensir la pa kréol rényoné, ni martiniké, ni gwadloupéin, épi d’ot mé kréol in péi kréolofone i apèl Haïti. Néna i bonpé haïsien dann vil la. Astèr, mi koné pa pou vréman dann kèl ka é pou fé kosa i ansèrv kréol, mé sré intérésan konète si par ébzanp i ansèrv lang - la dann lékol, dsi bann papyé létasivil dan l’inivèrsité la roshèrch épi d’ot séktèr la vi sosyal, la vi ékonomik, la rolijyon épi d’ot séktèr. Moin néna mon l’idé, mé si zot i sava dsi l’internet zot sar informé konm moin.
Antouléka mi trouv banna lé avansé dsi poinnvizé linguistik é kan wi kalkil konm lété difisil isi fé avans in pé nout lang kréol rényonèz é nou lé blijé romak, konm i di, pèrsone lé profète dann son péi, mé obli pa kréol lé koni é rokoni dann in gran péi konm lé zétazini.
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)