In manyèr pou tienbo kont l’idantité : Kréol morisien épi Bhojburi i fé zot rantré dann lékol

28 mé 2011, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,
Mi arvir déssi ou pou so késtyonn ansèrv nout patoi kréol pou fèr ninport de koi ansanm. Zot, bann rouj-de-fon, zot i vé kaziman sa i ranplas lo fransé. Zot i vé oir sa dann la méri, dann Konsèy zénéral, rézyonal, déssi bann pano la sirkilasyon. Zot i vé i fé lékol mèm an kréol. Pou fèr sinp, dizon zot i vé oir sa partou, antann sa partou. M’a dir aou in n’afèr ankor, mi sort bate in pti karé Moris. La-ba-la, vi voi, nana in kréol morisien, mé tout la vi piblik i éspas an z’anglé, é pa késtyon lansègnman an kréol ! Zing la boulète ! Tok, pran sa pou toi !

Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz touzour la boush rouvèr,
La pa pars ou i koné pa in n’afèr ké ou na rézon. In fosté répété mil foi i dovien pa in vérité. La vérité i sort pa dann out jézyé sa ! Pars nana in bann péi kréol i ansèrv zot kréol — zot lang, pa zot patoi ! — pou bann marmay aprann lé shoz, aprann lir, aprann ékrir, listoir, la zéografi, é tout lé zot z’afèr. Biensir demoun i parl kréol-la, pti kolon konm moun la ote, é san onte, san konplèks, é mèm pa pou fé l’intéréssan. Donk, natirèlman !
Ou i parl Lil Maurice ? É bin, matant, dépi sète ané, kréol morisien la fé son rantré dann l’ékol, an mèm tan le bhojpuri. Lé vré, sé in pti komansman, mé sa i vé dir ossi, la-ba bann lang réjyonal (pou nou), nasyonal (pou Lil Maurice, Seychelles) i avans bien. Pou kossa ? Pars anplis in moiyin pou myé instruir bann zanfan, sé in manyèr pou tienbo kont nout l’idantité.

NB : Lil Maurice 826.000 personnes i koz kréol toulézour, 142.000 i koz bhojpuri morisien. Na inn-dé grin i koz d’ote lang, mé sa i fé trépé.

 Justin 


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus