In modèl i donn mèm pa lo minimome rézilta k’i fo

11 septembre 2010, par Justin

Mi sorte lir, dann in zournal i apèl "France-Antilles" in modékri déssi lilétrism dann la Guadeloupe. La-ba, konm issi La Rényon nana in pèrsone déssi sink lé ilétré... vin pou san. Sa i vé dir sé in moun la pa byin kapablir in pti modékri i anparl la vi toulézour, sansa in moun lé pa kapab ékri dé-troi mo pou fé pass in méssaz. Total-kapital nana karant ui mil pèrsone lé konsidéré konm ilétré. Issi La Rényon nana plis san dis mil, mé issi na plis demoun ké la-ba.

Kossa i ansèrv konparé ?
Sak lé in pé drol, lo zournal i konpar lo ka la Guadeloupe avèk sète la Martinique(14 pou san), épi avèk sète la France(9 pou san). In pé drol, pars mi pans pa i ansèrv kékshoz konpar inn avèk l’ote épi l’ote ankor. Pars, konm di lo kont, malèr lo shat, i fé pa bonèr lo shyin. Sak i konte, sanm pou moin, sé lo linégalité rant lé z’inn épi lé z’ote, rant sak lé ilétré épi sak lé pa. Sak lé inportan sé l’inégalité dann travay, dann bann démarsh i fo fé dann l’administrasyon, épi dan la vi... an zénéral.

In modèl i marsh pa san-pou-san
Sanm pou moin konète lir épi ékrir sa i dévré ète in droi pou ninport ékèl sitoiyin, pou ninporte ékèl moun, é in l’obligasyon pou l’État, pars sé Lédikasyon nasyonal k’i doi okip dé sa. Sé èl k’i doi mète lé moiyin k’i fo pou ariv o-bi : siprime lilétrism.
Alors, nana soisant sis an la vote la loi déssi la départman fransé é lo bi lé ankor loin, mèm i éloign in pé shak ané. Donk sa in modèl i marsh pa byin. In modèl i fo shanjé. Otroman la pa néssésèr vante lo modèl fransé, vi k’lo modèl i donn pa lo minimome rézilta k’i fo.

NB : arzoute èk sa kan na in zoutiy i apèl lo kréol rényoné é i vé mèm pa ansèrv sa konm k’i fo. Sa in fote grav sa non ?

Justin


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus