In poin inportan pou nou : la lite pou kass la shène lo kolonyalis épi lo néo

22 out 2017, sanm Justin

Moin la fine di plizyèr foi, isi la Rényon, sanm pou moin nout parti l’apré aminn dé libérasyon an mèm tan. Inn sé lo libérasyon sosyal é la-dan mi pans nou lé kanifyé. Akoz, mi di sa ? Pars nout pèp, dann son l’istoir, la konète l’ésklavaz, la konète ankor l’angazis, épi la dominasyon dann sistèm kolonyal, épi zordi l’ésploitasyon kapitalis… Nout l’istoir lé kourt, sa lé vré ! Mé èl la donn anou l’éspèryans dann la lite kont la dominasyonn klass épi l’ésploitasyon. Ni pé dir, pou nou, sa sé in dézyèm natir pou nou.

Nou la pa pèr amenn la lite dsi so fron-la, pars konm i di, la-dan, nou lé konm poisson dann lo, vi ké lo pèp rényoné li lé pou l’égalité san-pour san . Mon papa téi rakont amoin lo bann manifèstasyon l’ané lo fron popilèr kan bann dokèr, épi bann zanploiyé shominn fèr, plis ankor bann z’ouvriyé l’izine té i mont, poin lové, dann la ri d’Paris…i paré sa lété kékshoz a oir. Aprésa, ni souvien koman la loi 19 mars 1946 la pass konm in lète a la post é nout tout nana dann nout souvnir lo bann bataye pou l’égalité sosyal tozour-la. Sa sé l’onèr nout parti an avoir amenn konba-la.

Mé san bord la lite kont lo kolonyalis épi lo néo-kolonyalis, pars i fo pa ni obliy sa sé nout kontradiksyo prinsipal : rant la konpagni dé z’inn épi nou, rant lo roi la frans é nou, rant La Répiblik é nout péi é nout pèp. Pars, sak i karsèr nout pèp zordi la pa lo mank la libèrté, ni lo mank l’égalité, mé sé lo mank la résponsabilité : in moiyin pou nou trap nout dévlopman ékonomik, in moiyin pou dévlop nout kiltir, nout l’ansègnman, in fason konm désèrtin i di pou trap nout l’émansipasyon

Nou na lo droi an avoir sa nou ? San pour san, pars konm nou sé in pèp avèk son téritoir, son l’istoir, son lang kréol rényoné, son kiltir, son l’anplasman dann l’oséan indien nou nana in vokasyon okip nou mèm nout prop z’afèr é lé z’afèr nout péi épi nout pèp. Konm in dalon i di : kisa i diriz nout péi ?

Nb ; Astèr i fo kant mèm ni parl in gran danzé pou l’imanité lo réshofman klimatik mé nou va arparl de sa san tardé pars nout parti la zoué épi va zoué in gran rol la-dan.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus