Crise de l’eau à La Réunion : les réserves agricoles arrivent à sec
25 septembre, parLe Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
22 out 2017, sanm

Moin la fine di plizyèr foi, isi la Rényon, sanm pou moin nout parti l’apré aminn dé libérasyon an mèm tan. Inn sé lo libérasyon sosyal é la-dan mi pans nou lé kanifyé. Akoz, mi di sa ? Pars nout pèp, dann son l’istoir, la konète l’ésklavaz, la konète ankor l’angazis, épi la dominasyon dann sistèm kolonyal, épi zordi l’ésploitasyon kapitalis… Nout l’istoir lé kourt, sa lé vré ! Mé èl la donn anou l’éspèryans dann la lite kont la dominasyonn klass épi l’ésploitasyon. Ni pé dir, pou nou, sa sé in dézyèm natir pou nou.
Nou la pa pèr amenn la lite dsi so fron-la, pars konm i di, la-dan, nou lé konm poisson dann lo, vi ké lo pèp rényoné li lé pou l’égalité san-pour san . Mon papa téi rakont amoin lo bann manifèstasyon l’ané lo fron popilèr kan bann dokèr, épi bann zanploiyé shominn fèr, plis ankor bann z’ouvriyé l’izine té i mont, poin lové, dann la ri d’Paris…i paré sa lété kékshoz a oir. Aprésa, ni souvien koman la loi 19 mars 1946 la pass konm in lète a la post é nout tout nana dann nout souvnir lo bann bataye pou l’égalité sosyal tozour-la. Sa sé l’onèr nout parti an avoir amenn konba-la.
Mé san bord la lite kont lo kolonyalis épi lo néo-kolonyalis, pars i fo pa ni obliy sa sé nout kontradiksyo prinsipal : rant la konpagni dé z’inn épi nou, rant lo roi la frans é nou, rant La Répiblik é nout péi é nout pèp. Pars, sak i karsèr nout pèp zordi la pa lo mank la libèrté, ni lo mank l’égalité, mé sé lo mank la résponsabilité : in moiyin pou nou trap nout dévlopman ékonomik, in moiyin pou dévlop nout kiltir, nout l’ansègnman, in fason konm désèrtin i di pou trap nout l’émansipasyon
Nou na lo droi an avoir sa nou ? San pour san, pars konm nou sé in pèp avèk son téritoir, son l’istoir, son lang kréol rényoné, son kiltir, son l’anplasman dann l’oséan indien nou nana in vokasyon okip nou mèm nout prop z’afèr é lé z’afèr nout péi épi nout pèp. Konm in dalon i di : kisa i diriz nout péi ?
Nb ; Astèr i fo kant mèm ni parl in gran danzé pou l’imanité lo réshofman klimatik mé nou va arparl de sa san tardé pars nout parti la zoué épi va zoué in gran rol la-dan.
Le Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
Yèr matin mwin té apré rogarde nouvèl dsi antenne é l’avé in linvité téi parl dsi la farine maniok. Lo ga téi parl in kopérativ maniok dann sid (…)
In kozman pou la rout
Le secrétaire général du Parti communiste chinois invité par le président des Etats-Unis
Que doivent les anciennes puissances coloniales aux populations des pays et sociétés qu’elles ont dominés ?
Trafic entre janvier et août 2026
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?