In prodiksyion an movèz éta
In prodiksyon i marsh an dégréné

7 février 2011, par Justin

Mi sort oir dann l’aktyalité z’imaz in bèl bébète bato. I apèl sa in porte-konténèr : plis troi san mète longuèr, plis karant mètr larzèr, in otèr parl-pa baba ! Li la vni La Rényon, mé li lé si tèlman gran, si tèlman kosto épi korporé, ké sar pétète blizé, dan l’avnir, ralonz lo ké, konmsa la sékirité sar in pé plis garanti.
Bato-la, i vien Lo-Por pou fé in sharjmann konténèr. Donkalor, lésportasyon lé an bone santé ? Donkalor i roul ron ? Élas, ménélas, mon kèr lé an filas. La pa vré ditou. In moun la kozé épi la di, katrovin-pou san bann konténèr i ariv issi plin, é i ropar a-vide. Sa i vé dir, si mi tronp pa, anvoy déor an volime par-la vin pou san sak ni amène issi ; an plis ké sa, vik la marshandiz ni inport nana plis valèr ké sak ni ésport, zot i oi in pé. La bézoin sort gran l’ékol pou konprann koman nout prodiksyon lé an dégréné, vi ké li gingn ésport pti pé konmsa.
Biensir, nana sak ni produi pou nout konsomasyon kisoi pou nout komèrs intéryèr, kisoi pou nout l’oto-konsomasyon, mé, fransh vérité, ni trouv pa nout kont la-dan.
Dépi tan-é-tann tan, nou l’apré lité pou nout dévlopman pou ariv komsa zordi. Bien sir, lé pa an bazan déssi in sèl bato ni pé an avoir in l’opinyon bien égzak, mé i done anou déza in l’idé. In l’idé a pépré zis déssi l’éta nout lékonomi, nout prodiksyon... koman, zordi li marsh an dégréné.

Justin


Signaler un contenu

Un message, un commentaire ?


Témoignages - 80e année


+ Lus