In révolision an rotar !

24 zanvié 2013, sanm Justin

Souvan défoi, mi domann amoin kèl kalité l’ékonomi gouvèrnman la Frans, kisoi sèt zordi, sansa dan lo pasé, i vé pou La Rénion, konm pou tout péi l’Outre-mèr fransé. Pou kosa mi domann amoin sa ? Pars mi oi bien La Rénion la pankor konèt in vré dévlopman son fors prodiktiv, pars mi oi galman kan nout l’ékonomi i sava lèv la tèt, i mank pa bann fors pou ral ali déyèr. Donk, moin lé a dmandé si gouvèrnman la Frans, kisoi par kalkil, kisoi par son s’anfoutsa, kisoi ankor a l’insi d’son plin gré, i lès anou dan la dominasion néo-kolonial...

Pétèt in pé lé riskab réponn amoin, nout péi na tro pti pé rosours natirèl pou gingn ansort ali. Mé si ni rogard bann péi l’Afrik, nana sak na poin rosours natirèl, mé nana osi sak nana rosours natirèl an poundiak, é dopi 1960, zot la pankor niabou ansort azot. Na bann péi konm lo Mali, mé nana osi Kaméroun, l’Alzéri. Donk la pa in késtionn an avoir ou sansa non bann rishès natirèl. Pa tro loin par rapor a nou, nana Madégaskar, é i pé pa dir sa in péi la poin rosours natirèl, mé lo pèp dan son gran majorité i tir lo diab par la ké.

Mé pou rovnir dsi nout ka, i pé pa dir nou na poin rosours. Lé vré, nou na poin pétrol, mé nou la pa bozoin sa pou an avoir nout l’otonomi dan l’énèrji. Lé vré, késtionn popilasion, nou lé pa tro nonbré, donk nou na poin in gran marshé intèrièr, mé sa i anpèsh pa l’il Maurice dévlop ali san l’indèx koréksion. Nout popilasion lé asé instruiyé. Nou na l’iniversité, nou na l’ékol profésionèl, l’opital, é tout sak ni koné. Moin mi pans nana z’atou dan nout jé.

Alor kosa k’i klosh pa ? Sré pa in sistèm inpozé k’i anpèsh anou alé pli loin dan nout dévlopman ? Sré pa la divizion dan nout popilasion : konm k’i diré l’éskorpion k’i mord son ké ? Sré pa l’aliénasion k’i anpèsh anou pran nout résponsabilité pars nou lé pa kapab kri nout fièrté d’Rénioné ? Sré pa k’pou bann sosiété éropéène, sirtou fransèz, nou sré konm in sipèrmarché pozé dan l’oséan ? Dizon in révolision an rotar. 

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus