
In objéktif pou trapé : In dévlopman korèk …sansa sé in bilan négatif !
26 juin, parMézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
4 novanm 2024, sanm
Mézami in lang, sa néna bonpé zizaz : li ansèrv pou kozé, li ansèrv pou lir, li ansèrv galman pou ékrir… Pou son zizaz — pa toute mé kant mèm in pé — i fo fé in lékritir, pars boudikonte in lékritir sa i pèrmète fé bonpé zafèr an pliss ké lo sinp l’oralité.
Mé pétète zot va dir in lékritir in lang sa i anserv pa arien si l’oralité i sifi pou li : shanté, rakonté, diskité… mé ékrir in lang sé aporte pliss la rishèss pou li ké dann son sinp l’oralité. Sirésèrtin si wi ékri in tèks, wi pé roékrir ali é anrishi ali firamézir ziska ké wi done ali in sanss wi vé done ali, in form galman wi vé done ali, in rishèss wi vé aporte pou li.
Si ni pran in fonnkèr, promyé foi i ékri ali, li néna son kalité, épi son défo, mé si wi ékri ali in dézyèm kou pétète wi gingn mète pliss la mizik dodan, in méyèr form, in konténi pli gayar… La mi parl fonnkèr, mé mi pé anparl ossi kékshoz pli long… I vo myé ékri sa plito ké tienbo toussa dann son tète pou korijé, pou amélyoré firamézir kaziman in missyon inpossib.
Sé pou sa, sanm pou mwin i vo myé pou ékrir dann in lang, ni koné lékritir lang-la. In pé va di la grafi, mé la grafi la pa san pour san lékritir la lang. Lékritir pou mwin sé pliské la grafi… shak foi mi ékri in tèks dann kréol rényoné mi ansèrv in lékritir i obliz pa mwin kass mon tète pou invante in zoutiy é la fasson ansèrv zoutiye la konm mwin téi fé étan jenn-jan avan l’avé in bon lékritir.
Noute problèm la pa ké nou na pwin lékritir mé nou néna tro d’lékritir. Sa i prouv nout zénérassion, épi sète apré, é sète apré ankor la bien travaye é si ni di néna kat lékritir sa i vé dir demoune la kass la tète plizyèr foi pou travaye in lékritir-la prèv sé in n’afèr sak i ékri dann noute lang la bien bézwin.
Astèr si ni di : alon fé in sèl lékritir. Sirésèrtin toulmoune lé riskab pa z’ète dakor. Poitan opliss i sava, opliss — si i baz dsi bann sondaz mwin la antann parlé — néna plizanpliss rényoné i panss i fo ni ékri dann noute lang é pétète bann nouvo l’ékrivin-lékrivène, i yèmré néna in sèl lékriktir pou zot ossi larg la soss dedan.
Mézami si nou lé dann in sityassion konmsa, la pa pars nou la pa rofléshi assé, mé plito pars nou la fine rofléshi in takon dopi dé z’ané dé z’ané. Zordi mi panss nou lé bon pou koupe la lign san tardé. La pa pou lé z’inn ou lé z’ot kapitilé mé pou shakinn fé lo pa k’i fo pou ariv o bi.
A bon antandèr salu !
Justin
Mézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
Dans les départements d’outre-mer, près d’une femme sur deux qui devient mère ne vit pas en couple, configuration familiale bien plus fréquente (…)
Le troisième Plan national d’adaptation au changement climatique « n’a toujours pas de cadre contraignant et ne prend toujours pas en compte les (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Dann in famiye néna touzour inn pou fèr lo gran. Li yèm okipe d’ shoz lé pa d’son az. Sé pou sa i di, li fé l’onm d’afèr. Mi rapèl in zour mwin (…)
La CGT exige un référendum pour "sortir par le haut" et "rassembler le pays" après l’échec du "conclave" pour "que les Françaises et les Français (…)
Le Syndicat des énergies renouvelables a appelé les députés à rejeter la proposition de loi sur la programmation énergétique.
Le conclave des retraites initié par le premier ministre, François Bayrou, pour éviter la censure de son gouvernement, devait s’achever le 17 juin (…)
Au séminaire du 17 mai 2025, consacré au centenaire de la naissance de Paul Vergès, le PCR avait organisé 3 débats : ne soyons pas esclave de (…)
Face à l’urgence climatique et sociale, seize associations citoyennes et environnementales de La Réunion unissent leurs voix pour interpeller les (…)
Près de 12 millions de réfugiés ont trouvé protection dans les 46 États membres du Conseil de l’Europe.
Dans le cadre d’un partenariat avec l’Union européenne, le Département organise, le samedi 21 juin au Village Corail (L’Ermitage-les-Bains), un (…)
Bann modékri andann forom
15 novanm 2024, 15:01, sanm Waasi
Adiyé,
Sré gayar minm si nou giny trouv in lékritir somanké !