
Agir pour un projet réunionnais
21 avril, parL’arrivée de Macron provoque de nombreuses réactions. Chaque acteur interpelle le visiteur sur la crise en vigueur et la responsabilité de l’Etat. (…)
4 novanm 2024, sanm
Mézami in lang, sa néna bonpé zizaz : li ansèrv pou kozé, li ansèrv pou lir, li ansèrv galman pou ékrir… Pou son zizaz — pa toute mé kant mèm in pé — i fo fé in lékritir, pars boudikonte in lékritir sa i pèrmète fé bonpé zafèr an pliss ké lo sinp l’oralité.
Mé pétète zot va dir in lékritir in lang sa i anserv pa arien si l’oralité i sifi pou li : shanté, rakonté, diskité… mé ékrir in lang sé aporte pliss la rishèss pou li ké dann son sinp l’oralité. Sirésèrtin si wi ékri in tèks, wi pé roékrir ali é anrishi ali firamézir ziska ké wi done ali in sanss wi vé done ali, in form galman wi vé done ali, in rishèss wi vé aporte pou li.
Si ni pran in fonnkèr, promyé foi i ékri ali, li néna son kalité, épi son défo, mé si wi ékri ali in dézyèm kou pétète wi gingn mète pliss la mizik dodan, in méyèr form, in konténi pli gayar… La mi parl fonnkèr, mé mi pé anparl ossi kékshoz pli long… I vo myé ékri sa plito ké tienbo toussa dann son tète pou korijé, pou amélyoré firamézir kaziman in missyon inpossib.
Sé pou sa, sanm pou mwin i vo myé pou ékrir dann in lang, ni koné lékritir lang-la. In pé va di la grafi, mé la grafi la pa san pour san lékritir la lang. Lékritir pou mwin sé pliské la grafi… shak foi mi ékri in tèks dann kréol rényoné mi ansèrv in lékritir i obliz pa mwin kass mon tète pou invante in zoutiy é la fasson ansèrv zoutiye la konm mwin téi fé étan jenn-jan avan l’avé in bon lékritir.
Noute problèm la pa ké nou na pwin lékritir mé nou néna tro d’lékritir. Sa i prouv nout zénérassion, épi sète apré, é sète apré ankor la bien travaye é si ni di néna kat lékritir sa i vé dir demoune la kass la tète plizyèr foi pou travaye in lékritir-la prèv sé in n’afèr sak i ékri dann noute lang la bien bézwin.
Astèr si ni di : alon fé in sèl lékritir. Sirésèrtin toulmoune lé riskab pa z’ète dakor. Poitan opliss i sava, opliss — si i baz dsi bann sondaz mwin la antann parlé — néna plizanpliss rényoné i panss i fo ni ékri dann noute lang é pétète bann nouvo l’ékrivin-lékrivène, i yèmré néna in sèl lékriktir pou zot ossi larg la soss dedan.
Mézami si nou lé dann in sityassion konmsa, la pa pars nou la pa rofléshi assé, mé plito pars nou la fine rofléshi in takon dopi dé z’ané dé z’ané. Zordi mi panss nou lé bon pou koupe la lign san tardé. La pa pou lé z’inn ou lé z’ot kapitilé mé pou shakinn fé lo pa k’i fo pou ariv o bi.
A bon antandèr salu !
Justin
L’arrivée de Macron provoque de nombreuses réactions. Chaque acteur interpelle le visiteur sur la crise en vigueur et la responsabilité de l’Etat. (…)
C’est avec tristesse que j’apprends ce jour la disparition de Maximin Chane Ki Chune. Après toute une vie d’engagement au service de la Réunion et (…)
Le président français vient à Mayotte dans le cadre d’une tournée dans notre région à l’occasion de la participation du président français au (…)
Le ministre français de l’Intérieur a pour ambition d’être candidat à l’élection résidentielle et cherche à se construire une popularité auprès (…)
En prévision du 5e Sommet des chefs d’Etat et de gouvernement de la Commission de l’océan Indien qui se tiendra le 24 avril prochain à Madagascar, (…)
C’est avec une profonde tristesse que nous annonçons le décès de Firmin LACPATIA, figure incontournable de la vie culturelle réunionnaise. Né en (…)
Forstan koz « Tikok ek Zan-Lik » dann nout zistoir, astèr n’in-pé i kroi Tikok na zis in frèr minm, parèy désertin fami ris na riyink dé zanfan ! (…)
« Ça fait plus de quinze ans que la fonction publique est au pain sec et à l’eau » a estimé le président de la fédération services publics de la (…)
Mézami dopi somenn passé i anparl bonpé bann péshèr artizanal pars lo ministress responsab de sa lété d’passaz shé nou é bien antandi téi i pé pa (…)
« Depuis le début de l’année, six décès [...]chez des personnes de plus 70 ans porteuses de comorbidités ont été classés comme liés au chikungunya (…)
Kossa i lé sa d’apré zot ? Oussa i trouv in n’afèr konmsa ? Fransh vérité sa sé in n’afèr i roprézante bien in fèye vakoa. Zot i trouv pa ?Avèk in (…)
Le Premier président de la Cour des comptes, a menacé mercredi de refuser de certifier les comptes de l’État. « Les réserves formulées par la Cour (…)
Bann modékri andann forom
15 novanm 2024, 15:01, sanm Waasi
Adiyé,
Sré gayar minm si nou giny trouv in lékritir somanké !