Elie Hoarau : « La fierté d’être le peuple réunionnais »
14 septembre, parPréparons le 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès
4 novanm 2024, sanm

Mézami in lang, sa néna bonpé zizaz : li ansèrv pou kozé, li ansèrv pou lir, li ansèrv galman pou ékrir… Pou son zizaz — pa toute mé kant mèm in pé — i fo fé in lékritir, pars boudikonte in lékritir sa i pèrmète fé bonpé zafèr an pliss ké lo sinp l’oralité.
Mé pétète zot va dir in lékritir in lang sa i anserv pa arien si l’oralité i sifi pou li : shanté, rakonté, diskité… mé ékrir in lang sé aporte pliss la rishèss pou li ké dann son sinp l’oralité. Sirésèrtin si wi ékri in tèks, wi pé roékrir ali é anrishi ali firamézir ziska ké wi done ali in sanss wi vé done ali, in form galman wi vé done ali, in rishèss wi vé aporte pou li.
Si ni pran in fonnkèr, promyé foi i ékri ali, li néna son kalité, épi son défo, mé si wi ékri ali in dézyèm kou pétète wi gingn mète pliss la mizik dodan, in méyèr form, in konténi pli gayar… La mi parl fonnkèr, mé mi pé anparl ossi kékshoz pli long… I vo myé ékri sa plito ké tienbo toussa dann son tète pou korijé, pou amélyoré firamézir kaziman in missyon inpossib.
Sé pou sa, sanm pou mwin i vo myé pou ékrir dann in lang, ni koné lékritir lang-la. In pé va di la grafi, mé la grafi la pa san pour san lékritir la lang. Lékritir pou mwin sé pliské la grafi… shak foi mi ékri in tèks dann kréol rényoné mi ansèrv in lékritir i obliz pa mwin kass mon tète pou invante in zoutiy é la fasson ansèrv zoutiye la konm mwin téi fé étan jenn-jan avan l’avé in bon lékritir.
Noute problèm la pa ké nou na pwin lékritir mé nou néna tro d’lékritir. Sa i prouv nout zénérassion, épi sète apré, é sète apré ankor la bien travaye é si ni di néna kat lékritir sa i vé dir demoune la kass la tète plizyèr foi pou travaye in lékritir-la prèv sé in n’afèr sak i ékri dann noute lang la bien bézwin.
Astèr si ni di : alon fé in sèl lékritir. Sirésèrtin toulmoune lé riskab pa z’ète dakor. Poitan opliss i sava, opliss — si i baz dsi bann sondaz mwin la antann parlé — néna plizanpliss rényoné i panss i fo ni ékri dann noute lang é pétète bann nouvo l’ékrivin-lékrivène, i yèmré néna in sèl lékriktir pou zot ossi larg la soss dedan.
Mézami si nou lé dann in sityassion konmsa, la pa pars nou la pa rofléshi assé, mé plito pars nou la fine rofléshi in takon dopi dé z’ané dé z’ané. Zordi mi panss nou lé bon pou koupe la lign san tardé. La pa pou lé z’inn ou lé z’ot kapitilé mé pou shakinn fé lo pa k’i fo pou ariv o bi.
A bon antandèr salu !
Justin
Préparons le 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès
Mézami mi panss bonpé rant nou la fine antann parl moring, la plipar rant nou i koné sa sé in kalité léspor d’konba nout zansète zésklav sansa (…)
In kozman pou la rout
Mobilisation pour sauver nos derniers emplois productifs
Pour l’Union européenne ; l’octroi de mer est contraire à son Traité
Le monde a changé et les institutions internationales doivent changer avec lui
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?
Bann modékri andann forom
15 novanm 2024, 15:01, sanm Waasi
Adiyé,
Sré gayar minm si nou giny trouv in lékritir somanké !