In sétyèm kontinan : De moun lé danjéré oui ! Mé kisa ?

11 zwin 2014, sanm Justin

Mé z’ami, mi oi zot marshé forin tazantan avèk in paké sasé. Dann inn na dé salad ! Dann in n’ot nana zongnon ! Dann in troizyèm tomat, i kout pa tro shèr sa éstèr ! Dann innn in pti sasé in pti pint piman ! Inn sé pou in sèl konbava ! Dot ankor, konm di in vyé kominis la fine désote la vi i apèl Pierre Rossolin, in viktime l’ordonans Debré, pou di étsétéra, té i di " é ke sè-je, é ke sè-je". Kozé lé bon, mé ousa tousala i sava. In pé d’moun prop vèy pa koman i mète zot salté dann sasé-la épi dyap dan la poubèl gri. Prop moin la di, mé pa si tèlman fransh vérité.

Na poin lontan, moin la lir in nouvèl dsi lo sétyèm kontinan. Sétyèm kontinan ? Arète farsé Justin, pars an kontan bien mi pans i trouv sis, si mi tronp pa ! L’Érop, l’Azi, l’Afrik, l’oséani, lo l’Artik épi lo l’Antartik. Donk, na poin sète mé sis. Alé oir ou ! Dann l’oséan pasifik la-ba, nana in nap troi milyon sink san mil kilomète karé. An koué li lé ? Arienk an déshé, près arienk an déshé plastik in l’épésèr inkroiyab. si tèlman inkroiyab i anvoy bann misyon syantifik pou agardé, pou méziré, pou étidyé é sak banna i oi lé pliské grav : nana dé san soisant dis l’éspès zanimo lé an danzé akoz sa. Torti kan i manz plastik, zoizo d’ mèr, l’éléfann mèr é tout sa i étouf sansa la vi lé rakoursi par lo bann déshé. Arzout èk sa i fo kont sink san z’ané omoins avan sa i dékonpoz tousèl.

Mé z’ami, zot i oi na in l’éspès dsi la tèr lé bien danjéré, sé l’om pars konm di lo kont li l’apré koup bransh li lé asiz dési é la pa zordi sa i sava fini. Mé zot va di amoin bann plastik-la, in pé lé biodégradab sa, alor kosa moin l’apré rakonté. Figuir azot sak banna i di lé bio-dégradab lé solman fragmantab... Li kass par pti morso é lé ankor pli danzéré pars bann ti poisson i manz sa épi sa i pass dann la shène alimantèr. Oté, ni vé la fin di mond ou kosa ? Nou la bézoin nout bo tan i fini ?Mi di é mi rodi, lo moun-la sa la poin pir ras ké sa dsi la tèr.

Astèr m’a rakont azot in zistoir : na in madam i sava marshé forin avèk in tant malgash. El i sava pou ashète bann frui. Lo vandèr i trap in sasé pou mète son frui anndan. Lo madam i kal ali épi i di ali : pardon éskiz mésyé, mète dirèk dann mon kaba. Lo boug i mète dann son kaba, mé i oi konmsi la shoz ali in pé… Li lès lo fam alé,li pran pou témoin sak lé la épi li di : "na demoun lé danjéré oui !". Moin, pou mon par, mi fé mon réfléksion dann mon kèr é mi pans : Oui, mé kisa ? Lomadam èk son kaba, sana lo ga la fine fane son sasé tout i dimansh ?

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus