In siklonn sosyal, i appèl shomaz !

17 avril 2019, sanm Justin

Trwa promyé mwa d’lané la fine shapé, mwa davril la fine byin antamé. I paré k’sa, sét’in mwa lamour, in mwa d’boté, in mwa lé doss. Mé sa lé awar. Sak lé sir, antouka, tanto nou marsh arpi ék shifon la figir dann shomin. Kontrèr, lo swar, nou va komans ral kouvèrt, kan nou va grinp dann li, pou dormi, sirtou dan lé o. Sa i vé dir osi, pou sétané, siplétadyé, nora pwin siklonn lo van, ni gro siklonn la pli, ék toran labou, zinondasyon partou, konm lané pasé. In vré soulazman pou la Rényon, an atandan lané proshinn. Zot i mazine inpé, mézami, si nou té i gout in bébèt zafèr konm « Idai », sak la balay lo Mozambique ék lo Zimbabwe , mwa d’mars dèrnyé ? Gran mèrsi, bondyé la piss d’si nout tèt.

Si sélman, oté, gramoun - la, té i gingn fé lo minm zèst osi pou éstop, lot kalité siklonn i ravaz nout péi, sak zour pli for , so kitsamèr siklonn sosyal i apél shomaz. Daprè l’INSEE, dopi lot sominn ladisa, mé sépa ditou in sirpriz, domandèr danplwa, la gomanté ankor, la pa lwin 25 % d’la popilasyon aktiv. Néna zordi 149 mil pérsonn i sèrsh dégot in travay, i trouv pa aryin, i gèt dann trou minm. Anpliskésa, lo kantité zaktif i bès in paké, mwa an mwa. Sét’in katastrof pou la Rényon, in koshmar pa posib pou in kantité fami, pou la zénès nout péi, an détrès, i koné pi kosa fo fé. Ousanousava konmsa ?

So konsta i fé pèr, mé osi, li armont anou, in fwa ankor, kiswa lo kestyon d’shomaz ou ot shoz, lé pliskétan nou pran nou minm nout résponsabilité. Sétanou trouv ansanm in solisyon pou rézoud bann problèm la Rényon. Kont pa d’si lézot. Mèt sa byin dann zot koko, mézami, sépa détrwa ti-shéf, laba Paris ou ankor détrwa zaristokrat lérop va sov nout péi, va konstrwi lavnir nout zénès..

Pol

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus