
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
10 zwin 2011, sanm
Matant Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,
Na poin lontan ou la bransh ma bobèsh déssi la késtyonn patoi kréol. Biensir, lé pa difisil, lé mèm pa onorab atak amoin dann zournal bann rouj-de-fon. Kossa mi dizé ? Arienk la vérité. É la vérité déssi nout patoi kréol, sé ké li sé in patoi é pa plis ké sa. Biensir, i ansèrv dan la vi toulézour ; Sé in manyèr kozé, pou nou, kan nou lé antre nou, mé i fo pa done ali in postir ké li la poin. M’a dir aou in n’afèr. Lindi soir, moin la tandi méssyé Didier dann télé. A bin ! li di mèm shoz ke moin ; Li di, nout kréol sé in patoi, é anplis in patoi rigolo. Tok ! Pran sa pou toué !
Justin la fé pou répons.
Mon shèr vyé matante k’i koz touzour la boush rouvèr,
Ou i koz konm méssyé Didier é ou lé kontan ! Pars méssyé Didier sé in gran pèrsonaz, mé in gran pèrsonaz i pé an avoir mové z’idé, mèm z’idé bète. Si mi di aou, bononm-la i tronp san-pour-san pou sak i konsèrn La Rényon, li tronp ossi déssi la késtyonn lo kréol. I tronp, sansa nana in mové plan pou abèss nout péi.
Moin pèrsonèl, mi rotien nout lang kréol La Rényon lé marké dann la Konstitisyon la Répiblik fransèz — pa konm patoi — mé konm lang rézyonal, konm in bonpé lang. Sak mi rotien galman sé ké lo kréol lé amontré dann bann lékol, pa assé, mé kant mèm in pé. Arzout èk sa nana bann amontrèr la pass CAPES kréol rényoné é zot i fé bien zot travay dann kolèz épi dann lisé. Armète ankor la-dsi, plis san sinkant profésèr dé z’ékol nana in l’agréman pou amontr kréol bann marmay. Mi oubli pa non pli rézilta bann sondaz i di bann Rényoné, dann zot mazorité, i pans lo kréol rényoné sé in lang é zot lé fyèr... Pétète in pé i koné pa issi konm dan la France nana kandida i pass in l’éprèv kréol o bak. Mi pouré ankor ayir out l’atansyon déssi la plas lo kréol l’Il Maurice, ou dann Seychelles... Sré possib di ankor plis ké sa, mé lé pa itil donn a boir in bourik la pa soif.
Zis dé pti mo pou fini. Vi voi matante, in bétiz mèm répété mil foi i dovien pa in n’afèr intélizan.
Justin
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)