Crise de l’eau à La Réunion : les réserves agricoles arrivent à sec
25 septembre, parLe Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
7 séptanm 2017, sanm

Mi sort antann in n’afèr lé kaziman inkroiyab. Figuir azot, mésyé Macron la domann bann louèr la kaz bès z’ot loiyé sink éro, vi ké gouvèrnman la désid bèss lo l’alokasyon lozman pou sink éro. Sé a kroir bononm-la i pran pa bann fransé pou la moityé d’in kouyon, mé pou lo konplé.
Fransh vérité si li désid bann propriyétèr i sa toush moins loiyé, li pé sinploman goumant la taks é an parmi la CSG. Pars lo l’inpo-la li pran vèr é sèk : na poin in kalité rovni i éskiv ali. Si sé sa, dizon lé konm fé. Pou kosa ? Pars promyé zanvyé l’ané k’i vien lo CSG i sava goumant 1,7 %, donk vitman-vitman bann propriyétèr va pèrd in moné.
Solman, antansyon, nana in tik-tak pou rovoir lo pri loiyé : i baz paré-t-il dsi l’indis batiman épi travo piblik. Sé so l’indis-la k’i komann, d’apré la loi é sof si i modifyé la loi, moi d’zilyète tout loiyé i sava goumanté Macron i vé, sansa ké li vé pa é si nana in loi konmsa sé pou fé l’ankadremann loiyé. Donk mi pans pa loi la i sava modifyé sa. Mé alon aspèr ankor in pé pars moulin bann z’idé sirtou bann mové i grinn san arété.
Alon méfyé kant mèm ! Pars kan in prézidan l’apré okip ali bann z’afèr konmsa, sa sé, d’apré moin, son l’ékran la fimé, sansa si zot i vé lo bouyon noir z’ourite i larg pou anpèsh lo péshèr ropèr ali. Donk, si lo prézidan, i manyé son bouyon noir, sé pars li nana bonpé z’afèr pou li maské. In l’égzanp, kan i siprime la taks l’abitasyon ? Zanvyé 2018, sansa pli tar, Pak sansa la mi-karème ? Kansa i siprime bann kotizasyon salaryé ? 2018, sansa apré, Pak sansa la mi-karème.
Na in kozman i di : « Moun vilin néna ankor, moun kouyon na pi ! ». Mésyé Macron i doi konète kozman-la, sansa in n’ot i vé dir lo mèm z’afèr, avèk in tournaz la lang anplis, dann son réjyon.
Le Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
Yèr matin mwin té apré rogarde nouvèl dsi antenne é l’avé in linvité téi parl dsi la farine maniok. Lo ga téi parl in kopérativ maniok dann sid (…)
In kozman pou la rout
Le secrétaire général du Parti communiste chinois invité par le président des Etats-Unis
Que doivent les anciennes puissances coloniales aux populations des pays et sociétés qu’elles ont dominés ?
Trafic entre janvier et août 2026
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?