In zistoir pou sink éro : moun vilin néna ankor, moun kouyon na pi

7 séptanm 2017, sanm Justin

Mi sort antann in n’afèr lé kaziman inkroiyab. Figuir azot, mésyé Macron la domann bann louèr la kaz bès z’ot loiyé sink éro, vi ké gouvèrnman la désid bèss lo l’alokasyon lozman pou sink éro. Sé a kroir bononm-la i pran pa bann fransé pou la moityé d’in kouyon, mé pou lo konplé.

Fransh vérité si li désid bann propriyétèr i sa toush moins loiyé, li pé sinploman goumant la taks é an parmi la CSG. Pars lo l’inpo-la li pran vèr é sèk : na poin in kalité rovni i éskiv ali. Si sé sa, dizon lé konm fé. Pou kosa ? Pars promyé zanvyé l’ané k’i vien lo CSG i sava goumant 1,7 %, donk vitman-vitman bann propriyétèr va pèrd in moné.

Solman, antansyon, nana in tik-tak pou rovoir lo pri loiyé : i baz paré-t-il dsi l’indis batiman épi travo piblik. Sé so l’indis-la k’i komann, d’apré la loi é sof si i modifyé la loi, moi d’zilyète tout loiyé i sava goumanté Macron i vé, sansa ké li vé pa é si nana in loi konmsa sé pou fé l’ankadremann loiyé. Donk mi pans pa loi la i sava modifyé sa. Mé alon aspèr ankor in pé pars moulin bann z’idé sirtou bann mové i grinn san arété.

Alon méfyé kant mèm ! Pars kan in prézidan l’apré okip ali bann z’afèr konmsa, sa sé, d’apré moin, son l’ékran la fimé, sansa si zot i vé lo bouyon noir z’ourite i larg pou anpèsh lo péshèr ropèr ali. Donk, si lo prézidan, i manyé son bouyon noir, sé pars li nana bonpé z’afèr pou li maské. In l’égzanp, kan i siprime la taks l’abitasyon ? Zanvyé 2018, sansa pli tar, Pak sansa la mi-karème ? Kansa i siprime bann kotizasyon salaryé ? 2018, sansa apré, Pak sansa la mi-karème.

Na in kozman i di : « Moun vilin néna ankor, moun kouyon na pi ! ». Mésyé Macron i doi konète kozman-la, sansa in n’ot i vé dir lo mèm z’afèr, avèk in tournaz la lang anplis, dann son réjyon.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus