La concentration de richesses révèle l’ampleur des inégalités dans les anciennes colonies intégrées à la République française comme La Réunion
5 juin, parRapport sur les riches publié par l’Observatoire des inégalités
22 out 2020, sanm

Mon kamarad Bénoi la di amoin konmsa : « Moin la pran konésans inn réktriss favorab lansègnman la lang kréol lékol… Mi konpran out lanaliz (sète Justin) sa lé vré, nou serv touzour patin pou rant dann salon. » (zédi 20 aout 2020)
Yèr, moin la dmann désèrtin kamarad rofléshi in pé dsi in fraz lo zoinalis la mète dann son lartik ni anparl, i di konmsa - dann la lanng bann fransé.- :
La prise en compte du créole n’est pas simplement une assignation à identité dont on ne sort pas.
Ala konm moin la mète sa dann la lang kréol rényonèz :
Lo tienbo kont lo Kréol la pa sinplomanin l’asignasyon dann in lidantité ou vien pa bou sorti. ». Mi pans pou réspèk lo sans lo fraz, la plas l’asignasyon (mo fransé avèk plizyèr sans) moin noré di mète : « Lo konfinaz ».sansa lo“konfineman”mé sé topète-morète. Mi rapèl azot an pasan lo zoinalis i donn Madam la Réktris momon dsi bann kozman-la.
Biensir moin lé otan dakor avèk bann kozman-la ké ansanm bann kozman mon matant Zélida i di kan èl i koz la boush rouvèr. Pars ala ankor inn i ékri ni pé z’ète konfiné(konfiné-assigné) dann nout lidantité é d’apré sak mi kroi zot i anparl bann militan kiltirèl, bann partizan la lang kréol rényonèz dann lékol, épi bann zartis épi ankor bann zaktèr la kiltir popilèr,, bann rényoné tou kour, boudikont tout sak i yèm nout lang konm in morso prinsipal nout ADN rényoné.
In késtyon : nout lidantité rényonèz-nout rényonèzté si zot I vé - i rouv anou dsi lo mond sansa i fèrm anou - i konfine anou ?
Moin mi pans i rouv anou. Dsi kosa ? Dabor dsi lo mond kréol é sa la pa in kantité pou vèrs dann kanal. Moris, Séssèl, Shagos, Rodrig, Martinik, Guadloup, Haïti é d’ot ankor sa lé dann lo mond kréol, dann la sivilizasyon kréol, dann bann kiltir kréol. Konfinaz ? Non ! rouvèrtir ? Oui.
I rouv anou dsi kosa ankor ? Dsi nout momon loséan indien. San obliye tout bann péiépi bann kontinan nout zansète I sort : La Shine, l’Ind, L’afrik, Madégaskar, La frans, l’érop, Komor é d’ot ankor san konté bann landroi nout mazinasyon i yèm fé voiyaz anou.
Konfineman ? Non ! Rouvèrtir ? Oui ! sa lé sir. Tansion pangar i toush nout lidantité. Tansion pangar ni fé konm léskorpion kan li pik ali li mèm pou alé l’ot koté la vi.
(La pankor fini)
NB pou zordi mi arète la, éskiz mon pardon si mi domann azot rofléshi dsi fraz-la : « Il faut tenir compte du créole qui est la langue première de beaucoup d’enfants, pour les amener vers la langue de scolarisation », a développé la rectrice de La Réunion.
Rapport sur les riches publié par l’Observatoire des inégalités
Mézami pou sak la viv lontan dann nout péi La Rényon-dizon pou sak la konète la loi disnèf mars 1946 kan l’arivé, zot téi panss sirman la fain (…)
In kozman pou la rout
36 % de personnes âgées à La Réunion en 2050
Contraste avec La Réunion base de l’OTAN en l’Afrique australe
Rapport sur les riches publié par l’Observatoire des inégalités La concentration de richesses révèle l’ampleur des inégalités dans les anciennes (…)
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture