Inn-dé késtyonn l’aktyalité l’oséanité épi in pé toultour

21 zanvié 2017, sanm Justin

Alon arkoz in pé dsi l’il Tromelin :

Zot i koné péi-la lé pti , pétète in kilomète karé, é na poin d’moun i rès la-ba sof in éstasyon la météo. La Frans avèk l’il Maurice la sign in z’akor pou zèr lo péi a dé : in ko-zéstyon konm i apèl sa . Moin la fine dir osi bann dépité épi bann sénatèr La Frans la pankor done z’ot fé vèr pou aplik trété-la. Mé la pa pou sa ké Maurice i bouj pa dann la réjyon : li sort donn dé san pèrmi la pèsh dann l’androi pou 280000km2 la mèr. Sré bon a savoir si La Frans lé dakor, mé sa mi koné pa. Sak mi koné sé ké so bann sosyété d’pèsh la pèsh dirab la pa z’ot tas pou boir lo té. Zot i koné tyé vèr é sèk épi kan na pi na pi, arvoir Pyèr-tak baro. Mé sof lo réspé so bann gro mésyé, pou zot, La Rényon i égzis pa sa alor ? i kont pou la po patat sa alor ? Nout l’intéré fitir i kont pa pou arien ! Lé ga, kansa La Rényon va fé antann son voi don ? Nou na pi d’lé dann né nou kant mèm ! Kansa i fini avèk sa ?

In nouvèl dsi bannzil Shagos :

la GB épi bann z’amérikin i domann l’Inn pou ède azot pou kontourn l’Il Maurice épi bann shagossien. Boris Johnnson, minis gouvèrnman GB la parti oir lo gouvèrnman l’Inn pou domann in kou d’min pou fé rès Maurice épi bann shagosien trankil. Par égzanp pou évité k’i kondane GB dovan in tribinal intèrnsyonal. Boris johnnson la parti ésplik bann z’indien la baz Diégo-Garcia lé la osi pou défann l’Inn kont son bann z’ènmi dann la réjyon. Mi koné pa si zot i aviz La Chine, l’Iran sansa La Russie mé sak mi koné sé ké pandan éstan-la bann shagosien i rant touzour pa dann z’ot droi pou rotourn shé zot : zot, z’ot zanfan épi z’ot ti-zanfan. Na oir la suit si Maurice i tienbo tète, si l’Inn i rézis son tour. Touléka, pou zordi lo gouvèrnman GB i di li lé désu vèy pza koman. Nou va oir la suit, mé an atandan kabri i manj salad é bann shagosien i gnign pa rotourn shé zot ;

Sésèl : l’inportasyon bann tomat l’Afrik di Sid sispandiyé pou l’instan :

Bannzil Sésèl i vé protèz z’ot prodiksyon agrikol kont la mineuz bann tomate. Dan in fèrm la-ba Sésèl in plantèr la trouv in shoniy. Pou èl épi pou bann plantèr séséloi, lé posib ké shoniye-la lé riskab amenn la minèz bann tomate dann lo péi. Lo gouvèrnman la domann l’Afrik di Sid pou li anvoye in l’ékspèr dann lo péi pou oir si sé bien sa. Si sé sa, sa i vé dir lo péi lé déza kontaminé é sa i pé z’ète in gro domaz pou zot. Sa sé in n’afèr a suiv pars la mineuz bann plant sa sé in maladi vréman sèryé é d’apré sak ni koné La Rényon, soign ali la pa in kréyon. Touléka sa in n’afèr a suiv é pa arienk pou Sésèl mé pou tout péi lé an rolasyon avèk péi-la.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus