
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
23 zwiyé 2016, sanm
Dann bannzil Sésèl klima l’apré shanjé : la pli i tonm in pli gran kantité mé dsi in koup de tan pli kourt avèk bann gro-gro plui é lo péi lé blijé adapté avèk in shanjman brital konmsa. L’onu la déblok in program pou ède demoun pou adapté mé galman pou ède bann z’animo pars désèrtin l’apré pèrd l’èr.
Dann Aldabra, bann gro torti lé dann danzé pars bann gro plui épi bann ra-d’maré i dégrenn z’ot ni é in bonpé porté lé gaspiyé. Astèr demoun i trap bann z’èf pou amenn in pé pli loin par raport la mèr konmsa i pé évite in pé lo mové rézilta bann ra-d’maré pli-z’anpli for. I sèy plant osi bann piké d’boi pou kass in pé la fors bann roulo la mèr. I plant galman bann pyé d’boi é i grèf koray pli rézistan pars la-ba osi koraye lé dann danzé.
Dsi bann plaz Mahé i sèy trouv in manyèr pou protèz bann torti Hawksbill, in kalité torti bann séséloi i tyé pou fé bijou avèk la kok. Solman nana in problèm : la tanpératir i rogoumant é si nana pli-z’anplis solèy lo bann z’èf kan i éklo i donn pli-z’anplis torti fémèl é moin-z’an moins torti mal. Donkalor i modifyé l’ékilib rant bann sèks é i mète lo l’éspès dan danzé.L’èr-la ziska zordi i koné pa koman anpar in n’afèr konmsa k’i pé mèm fé disparète l’éspès-la torti-la...
Dann Praslin nana in park nasyonal pou protèz désèrtin z’éspès kisoi in shov-souri rar konm lo ronar volan èk son tèt gri kisoi ankor lo zoizo Bul-bul, kisoi lo péroké noir in varyété zoizo nana arienk la-ba Praslin, in zoizo magnifik d’apré sak lo moun i di, kisoi ankor lo jéko Sésèl..
D’apré sak mi antann dann désèrtènn radyo bann balène i vien pi tro koté shantyé la rout-an-mèr par raport sirman lo dézord, la salté épi lo grouyaz-shaviraj la mèr banna l’apré fé. Donk sète ané zot i sava plis dann sid pars la-ba zot i pé gingn in pé la trankilité in pé la propté… Ala in n’afèr ni dovré fèr in pé antansyon pars si bann balène i shanj matèrnité z’ot pti kan li va grandi lé riskab arvni akoush dann mèm l’androi zot lé éné épi bash lo l’ansien matèrnité. Romark bien, isi La Rényon, nou lé pli for k’ la natir, nou lé pa la avèk in déga an plis : nou lé fine si tèlman détrui ké ni pé kontinyé ziska pétète in zour nou va détrui l’éspès imène. I fo dir, nou lé pa tousèl é nana dsi la tèr in bann barbar i pé donn alou kou d’min.
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)