Inn-dé nouvèl Bannzil l’oséan indien

23 zwiyé 2016, sanm Justin

Sésèl (Seychelles), shanjmann klima : bann z’animo i pèrd l’èr

Dann bannzil Sésèl klima l’apré shanjé : la pli i tonm in pli gran kantité mé dsi in koup de tan pli kourt avèk bann gro-gro plui é lo péi lé blijé adapté avèk in shanjman brital konmsa. L’onu la déblok in program pou ède demoun pou adapté mé galman pou ède bann z’animo pars désèrtin l’apré pèrd l’èr.

Dann Aldabra, bann gro torti lé dann danzé pars bann gro plui épi bann ra-d’maré i dégrenn z’ot ni é in bonpé porté lé gaspiyé. Astèr demoun i trap bann z’èf pou amenn in pé pli loin par raport la mèr konmsa i pé évite in pé lo mové rézilta bann ra-d’maré pli-z’anpli for. I sèy plant osi bann piké d’boi pou kass in pé la fors bann roulo la mèr. I plant galman bann pyé d’boi é i grèf koray pli rézistan pars la-ba osi koraye lé dann danzé.

Dsi bann plaz Mahé i sèy trouv in manyèr pou protèz bann torti Hawksbill, in kalité torti bann séséloi i tyé pou fé bijou avèk la kok. Solman nana in problèm : la tanpératir i rogoumant é si nana pli-z’anplis solèy lo bann z’èf kan i éklo i donn pli-z’anplis torti fémèl é moin-z’an moins torti mal. Donkalor i modifyé l’ékilib rant bann sèks é i mète lo l’éspès dan danzé.L’èr-la ziska zordi i koné pa koman anpar in n’afèr konmsa k’i pé mèm fé disparète l’éspès-la torti-la...

Dann Praslin nana in park nasyonal pou protèz désèrtin z’éspès kisoi in shov-souri rar konm lo ronar volan èk son tèt gri kisoi ankor lo zoizo Bul-bul, kisoi lo péroké noir in varyété zoizo nana arienk la-ba Praslin, in zoizo magnifik d’apré sak lo moun i di, kisoi ankor lo jéko Sésèl..

La Rényon : bann balène i shanj matèrnité

D’apré sak mi antann dann désèrtènn radyo bann balène i vien pi tro koté shantyé la rout-an-mèr par raport sirman lo dézord, la salté épi lo grouyaz-shaviraj la mèr banna l’apré fé. Donk sète ané zot i sava plis dann sid pars la-ba zot i pé gingn in pé la trankilité in pé la propté… Ala in n’afèr ni dovré fèr in pé antansyon pars si bann balène i shanj matèrnité z’ot pti kan li va grandi lé riskab arvni akoush dann mèm l’androi zot lé éné épi bash lo l’ansien matèrnité. Romark bien, isi La Rényon, nou lé pli for k’ la natir, nou lé pa la avèk in déga an plis : nou lé fine si tèlman détrui ké ni pé kontinyé ziska pétète in zour nou va détrui l’éspès imène. I fo dir, nou lé pa tousèl é nana dsi la tèr in bann barbar i pé donn alou kou d’min.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus