Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Inn-dé nouvèl, bon nouvèl-mové nouvèl

mardi 14 avril 2020, sanm Justin

Biento-talèr in Lizine médikaman shé nout bann frèr-sèr Madégaskar :

Prézidan Madégaskar la fé parète in dékré pou défann vann an déor bann zuil ésansyèl. Pou kosa ? Pars an vérité si ou i vann an dèor, ou i pé gingn in moné. Madégaskar la pa bézoin lé sou ? Non va, li la bézoin, mé li la trouv in tik-tak pou fé avèk plizyèr zuil ésansyèl (lésans natirèl si zot i vé) in médikaman pou bate atèr lo kora-virus. An pliské sa, la désid fé in l’izine médikaman : bon nouvèl ? Ni éspèr pars souvan défoi néna arienk mové nouvèl i sort Madégaskar pou ariv dann n out trou d’zorèye. Arzout èk sa, gouvèrnman i sort komann sink milyon lo mask avèk in izine lo péi pou bann pèrsonèl soignan.

In romark :
Zot i koné ban plant néna shé nout gran voizin, nou osi néna sa isi. Banna i parl Ravinsara : in pti katrépis si zot i vé. Néna lon tan nout bann frèr é sèr i ansèrv sa konm médikaman. Nou ni préfèr médikamann frans : i paré sa lé bon pou bann blan…

Moris lé bien annuiyé avèk lo korona :

Nout sèr lé bien anpoizoné avèk maladi-la é li fé son méyèr posib pou ansort ali. Si posib par li mèm. Moin la antann promyé minis Pravind jugnauth apré di dann in konférans do prèss li lé anbété pou réini lo parlman pars raport li mèm épi inn-dé minis é an parmi minis la santé la kontamine azot. Li té paré poz ali késtyon pou oir si lé posib réini lo parlman avèk l’ède bann tékni modèrn konm la visioèkonférans mé li l’avé pankor gingn répons son bann zékspèr. Mové nouvèl !

Bon nouvèl astèr :
In lizine mask kont-korona i fabrik sink mil mask par zour pou bann pèrsonèl soignan. Lé vré i fo pa kont dsi baton tonton pou travèrs la rivyèr. Nou ni gard touzour pars nou na poin ziska zordi in gouvèrnman kont-kolonyal avèk lo bann pouvoir k’i fo .

Isi La Rényon :

Lo nouvo dann la plass, lèv lo doi : Dimansh l’avé in sèl koronis anplis. Si samdi l’avé 388, dimansh l’avé 389. Mi éspèr lé vré ! Mi souète pas é kou d’parèss mésyé sansa madam lo kontèr(èze). Pou kosa mi di sa ? Pars sanm pou moin isi la rényon néna in fashèz tandans kalkil mantèr.
In fashèz tandans kalkil mantèr : Ou i pé manti plizyèr fason, kisoi kash la vérité, kisoi obliye dir la vérité. In késtyon moin na poin répons : I paré nénan d’moun malad la sort Mayotte pou vni lopital isi La Rényon. Konbien ? La pa di. Kisa ? Maoré, sansa d’moun déor ? La pa di non pli.
Alé ! Ni rotrouv insésaman-soupé.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus