Inn-dé nouvèl dsi l’il Moris

16 zwiyé 2016, sanm Justin

Nouvèl Monségnèr Piat, évèk port-louis

I sava gingn son 75 z’an lo dis-nèf zilyé. Li la anvoye in lète lo Pap François, pou dir ali, li démisyone son post. Solon l’express L’il Moris, sa lé prévi dann règloman l’égliz katolik. Sé lo pap k’i désid si li aksèp lo démisyon sansa si li aksèp pa. An atandan ké lo pap i pran son désizyon mgr Piat i kontinyé son l’ofis. Mgr Aubry nana soisann-katorz an é aparaman, si sak l’express i ékri lé vré, dsi lo manèr fèr dann l’égliz katolik, l’ané proshène li dovré suiv lo mèm manyèr fèr. Bouj pa l’bato, nana ankor in an dovan nou !

L’Ind plizanpli prézan dann la kopérasyon avèk l’il Moris :

Dèrnyé mark la kopérasyon rant lé dé péi : lo nouvo Dornier. Kosa i lé sa ? Sa in l’avyon militèr ékipé pou èd nout voizine pou sirvèy son l’éspas maritime sirtou pou avèy bann pirate. L’aviyon-la nana in l’otonomi pou vol ziska 700 kilomète distans. L’inn la rouv in lign krédi 584 milyon d’ roupi (près 15 milyon l’ero) pou nout voizine gingn l’aviyon-la dann kouran l’ané 2017… an plis ké sa, ni koné l’Inn i sava ède nout voizine pou konstrui son métro modèrn pou zoinn inn avèk l’ot bann prinsipal vil lo péi. Sé pou dir si la kopérasyon rant zot i marsh bien.

Lo paryaz Air Mauritius : dopi lo 12 zilyète

Air Mauritius la mète in nouvo lyézon avèk Guangzhou, in foi par somenn avèk in l’aviyon Airbus 340 ki pé transport 300 voiyazèr. Avèk Air Mauritius i pé alé osi Pékin, Shanghaï, Hong Kong. An touléka, ala in konpagni l’anbisyon i mank pa li. Nout konpagni anou lé pli timid… Si mi rapèl in n’afèr dann la kanpagn réjyonal l’ané 2010 Paul Vergès l’avé tras in projé pou dézanklav La Rényon dsi l’oséan indien. Z’idé ni zète, in pé i ramas é i oi sa la pa si kouyon ké sa.

Mé konm di l’ot, la kouyonis la poin in sèl propriyétèr

Mi sort lir dann l’express Moris, in l’artik in sèrtin Daniel Assy. I l’apèl son l’artik “Créole contre Kréol-mauricien”. Dann son l’artik nana tout la kouyonis nou la antann é nou la lir dsi lo kréol rényoné dopi talèr plis sinkant z’ané : li lé kont lo kréol-morisien dann l‘ékol, li lé kont lo Kréol morisien dann lo parlman, li roprosh bann partizan lo kréol morisien pénaliz bann pov dann l’édikasyon é tou lo rès nou la fini antan rabashé isi… étsétéré-étsétéra la ké lo ra. Mé si zot i vé, zot i pé lir sa dsi l’intèrnet.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus