Quand le communisme chinois séduit l’Américain
13 juin, parLe monde a changé
10 désanm 2016, sanm

Mi pans zot i koné, Kuba avèk Sésèl nana rolasyon diplomatik dopi biento karant z’ané. Sé zour si, in nouvo l’anbasadèr Kuba l’ariv dann lo péi : li apèl Juan Humberto Macias Pino. Lo nouvo l’anbasadèr la dépoz son lète l’akréditasyon rant la min lo prézidan la répiblik Sésèl, mésyé Danny Faure. Dann son diskour lo nouvo l’anbasadèr la komans par bien romèrsyé Sésèl pou son tout l’apui diplomatik é li la asir lo prézidan Sésèl ké kuba va kontinyé ède nout voizine l’oséan indien dann bann domenn konm la santé épi l’édikasyon épi dann tout domène Sésèl la bézoin Kuba i done ali koud mini. Lo Prézidan Faure, dann son diskour la romèrsyé Kuba pou tout son bann koudmin épi la profite l’okazyon pou ronouvèl son kondoléans pou la mortalité Fidèl Castro.
Souvan défoi ni di bann rényoné i koné pa konm k’i fo z’ot listoir é konète son l’istoir sé déza rouv la voi dsi nout l’avnir par la konèsan(konésans) nout pasé épi nout prézan. Afèr konète lo bann grann lign l’istoir nout bann voizin ? Pou plizyèr rézon : inn La Frans la mouye anou dann sète istoir-la, é bonpé zènn rényoné la parti ansèrv konm solda dann péi-la. Dézyèm z’afèr i fé nout fyèrté : nana in bann rényoné la fé sak zot i pé pou anpèsh tanpir k’i pé lo bann krime de guèr dann bann vilaz. In l’égzanp moin la fine dir : sé lo ka Gonzagues Leichnig, in rényoné vréman solidèr. Arzout èk sa lo konportman dign Dr Raymond Vergès kan li la pa dévir son do avèk bann dépité malgash, in gramoun li osi bien solidèr. D’ot rézon ankor, l’avnir bann malgash épi nou mèm va konstrui dann lo ko-dévliopman. Nout zournal la anparl dsi sa tout in somenn é sanm pou moins sé la mark ké ni ronyé pan out(pa nout) bann zansète malgash é ké mèm ni vé ranfors l’amityé rant zot épi nou.
In gran kantité d’moun la vni Plaisance pou akèy Santaram Bodoo, minis bann z’ar épi la kultur, dann gouvèrnman morisien. Li té i sort dann in rényon l’unesco i sort ousa la désid rokonète lo bohjpui sa konm patrimoine l’imanité. Lo Bhojpuri, sé in lang, sé osi in kultur té i sort dann l’Inn é li la gingn modifikasyon avèk lo tan épi avèk la distans par raport lo péi li té i vien : Moris avèk bann demoun téi sort la-ba dopi o moins 180 z’ané a popré. Donk lo bhojpuri lété inporté dann l’il Moris épi zordi ankor li lé bien vivan é rokoni par l’unesco. Bhojpuri, ni pé dir sé in kultur global, nana son lang, son mizik, é son kiltir an zénéral. Ni pé dir osi dopi sète ané lo bhojpuri li la fé son rantré dann l’ékol la-ba l’il Moris. Mi pans moin nora l’okazyon anparl lo Bhojpuri de sa in n’ot foi konm kékshoz bien vivan dann péi nout bann kouzin Morisien.
Le monde a changé
Mézami dopi in boute tan mi parl la mizèr dann nout péi é pou kossa mi kroi pa kan v’ariv l’ané 2030 nou sar fini konbate so gran fléo i pèz dsi n (…)
In kozman pou la rout
Conclusion des négociations entre l’Union européenne et les pays voisins de La Réunion
Jusqu’à quand les territoires de l’océan Indien devront-ils se contenter d’ajustements à la marge alors que les secousses de la polycrise mondiale (…)
APE UE-Afoa : Après la clôture des négociations entre l’UE et les pays voisins
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture