Inn-dé nouvèl somen isi dann bann péi l’oséan indien

10 désanm 2016, sanm Justin

Sésèl : In nouvo l’anbasadèr i roprézant Kuba.

Mi pans zot i koné, Kuba avèk Sésèl nana rolasyon diplomatik dopi biento karant z’ané. Sé zour si, in nouvo l’anbasadèr Kuba l’ariv dann lo péi : li apèl Juan Humberto Macias Pino. Lo nouvo l’anbasadèr la dépoz son lète l’akréditasyon rant la min lo prézidan la répiblik Sésèl, mésyé Danny Faure. Dann son diskour lo nouvo l’anbasadèr la komans par bien romèrsyé Sésèl pou son tout l’apui diplomatik é li la asir lo prézidan Sésèl ké kuba va kontinyé ède nout voizine l’oséan indien dann bann domenn konm la santé épi l’édikasyon épi dann tout domène Sésèl la bézoin Kuba i done ali koud mini. Lo Prézidan Faure, dann son diskour la romèrsyé Kuba pou tout son bann koudmin épi la profite l’okazyon pou ronouvèl son kondoléans pou la mortalité Fidèl Castro.

La Rényon : in l’évokasyon istorik dsi lo masak bann malgash l’ané 1947

Souvan défoi ni di bann rényoné i koné pa konm k’i fo z’ot listoir é konète son l’istoir sé déza rouv la voi dsi nout l’avnir par la konèsan(konésans) nout pasé épi nout prézan. Afèr konète lo bann grann lign l’istoir nout bann voizin ? Pou plizyèr rézon : inn La Frans la mouye anou dann sète istoir-la, é bonpé zènn rényoné la parti ansèrv konm solda dann péi-la. Dézyèm z’afèr i fé nout fyèrté : nana in bann rényoné la fé sak zot i pé pou anpèsh tanpir k’i pé lo bann krime de guèr dann bann vilaz. In l’égzanp moin la fine dir : sé lo ka Gonzagues Leichnig, in rényoné vréman solidèr. Arzout èk sa lo konportman dign Dr Raymond Vergès kan li la pa dévir son do avèk bann dépité malgash, in gramoun li osi bien solidèr. D’ot rézon ankor, l’avnir bann malgash épi nou mèm va konstrui dann lo ko-dévliopman. Nout zournal la anparl dsi sa tout in somenn é sanm pou moins sé la mark ké ni ronyé pan out(pa nout) bann zansète malgash é ké mèm ni vé ranfors l’amityé rant zot épi nou.

L’Il Maurice : lo Bhojpuri rokoni par l’unesco konm patrimoine

In gran kantité d’moun la vni Plaisance pou akèy Santaram Bodoo, minis bann z’ar épi la kultur, dann gouvèrnman morisien. Li té i sort dann in rényon l’unesco i sort ousa la désid rokonète lo bohjpui sa konm patrimoine l’imanité. Lo Bhojpuri, sé in lang, sé osi in kultur té i sort dann l’Inn é li la gingn modifikasyon avèk lo tan épi avèk la distans par raport lo péi li té i vien : Moris avèk bann demoun téi sort la-ba dopi o moins 180 z’ané a popré. Donk lo bhojpuri lété inporté dann l’il Moris épi zordi ankor li lé bien vivan é rokoni par l’unesco. Bhojpuri, ni pé dir sé in kultur global, nana son lang, son mizik, é son kiltir an zénéral. Ni pé dir osi dopi sète ané lo bhojpuri li la fé son rantré dann l’ékol la-ba l’il Moris. Mi pans moin nora l’okazyon anparl lo Bhojpuri de sa in n’ot foi konm kékshoz bien vivan dann péi nout bann kouzin Morisien.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus