Inn-dé nouvèl somenn isi

15 octob 2016, sanm Justin

Katorzyèm anivèrsèr l’otonomi pou Rodrigues

Mèrkrodi somenn isi rodrigues la fète lo katorzyèm anivèrsèr son l’otonomi. Pou l’okazyon la roganiz in gran fète avèk pou slogan : « Nu kontan nu péi Rodrig ». Pou l’okazyon, Serge Clair, shèf-komisèr pou lo péi la anparl donn lo péi in pli gran dévlopman kisoi pou l’élvaz, kisoi pou l’agrikiltir kisoi ankor pou protèz l’anvironeman-in l’égzanp : i ansèrv pi sasé plastik dann péi-la é sa sé in bone afèr pou la natir. In n’ot légzanp : la pèsh zourite plizanpli myé ankadré pou gingn protèz in pé l’éspès.,.L’invité d’onèr lété lo vis-prézidan La Répiblik moris Paramasivum Pillay Vyapoury. Didier Robert prézidan La Réjyon Rényon lété osi invité par l’asanblé téritoryal.

Lo fyèv aftèz, lo problèm lé pankor réglé définitivman.

Mèm si lo sistèm vaksinasyon la bien avansé, lo toupo lé ankor afébli é dann sis moi lé énsésèr fé in nouvo kapagn pou lo rapèl vaksinasyon ; in l’ékip vétérinèr va sort la Rényon dann sis moi pou ède bann l’ékip rodrigué épi morisien. Lo gouvèrnman i prévoi in gran koup de tan sar nésésèr pou rétabli lo bann troupo.

La modèrnizasyon pou lo péi :

Térin l’aviyon, va agrandi la pist : in l’apèl d’of sar lansé d’isi moi d’désanm. La-ba Rodrig i sava konstrui 300 kaz pou la pèryod k’i ariv ; I sava fé galman plizyèr éstasyon pou désal lo d’mèr. Lo kab osi va arivé pou in modèrniz la kominikasyon. L’ékol lé bien lansé é in bonpé diplomé i sort an parmi bann jenn.

Lo diskour lo prézidan la Réjyon Rényon.

Didier Robert la fé in diskour pou lokazyon. Mi pans nou va an roparlé. Pou kosa, ? Pars li la di bann rodrigué i fo marsh an direksyon la sékirité alimantèr, lotonomi énèrzétik, la protéksyon la natir épi la modèrnizasyon par lo kab, la kopérasyon… Kozé lé bon mé fèr lé myé. Tout lé si tèlman tap-a-lèy dann so prézidan bling-bling ! épi fèr kroir sé in métyé !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus