
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
12 zanvié 2015, sanm
Nana kék tan-l’ané 2007-, dann nout zournal moin la lir in lartik téi apèl konmsa : « Le jatropha gagne le sud ». Kan té i di « lo sid » té i di « lo sid Madégaskar ». Kan té i di jatropha, té i anparl « pignon d’Inn ». Zot i koné kosa i lé, mi éspèr ! Touléka kan nou té marmay, nou la konète ali. Si ou té i manj son bann ti noi, pa bokou, dizon arienk inn-dé késtyonn kiryozité, mi asir aou ou té apré rod malèr pou out kor.. konm moin la di, na poin lontan ou l’ atèl lo dyab èk out karyol. Dyaré li ! Mal o vant li ! vomisman li ! L’étourdisman li ! féblès ! in famé tablatir té i tonm dsi ou.
Mé par l’fète pou kosa la fé vni in n’afèr konmsa isi. Moin la domann bann z’ansien : in pé la di amoin sé pou mark la borne térin d’moun konm i fé avèk pyé shandèl ! Na d’ot la di amoin sa sé pou fé lyane la vaniy dosi ! moin la trouv minm in moun la di amoin sa sé in médikaman i doi z’ète bien dozé sansa ou va donn boubou out kor ! I paré osi bann zanimo kan té i tonm malad, té i manz in pé pou fé pass zot konstipasyon ! Mi koné pa si lé vré, mi vann konm moin l’ashté.
Zordi Pignon d’Inn i ropran favèr pars in pé i pran sa pou fé karbiran, konm in spès gazoil. Bann zanglé, mi koné, la loué èk gouvèrnman malgash in gran karé la tèr par-la konm La Rényon pou plant pignon d’Inn. In pé d’tan té an pane é ala k’éstèr i ardémar.. ; mi antan d’isi in pé l’apré di amoin sa i intérès pa pèrsone. I intérès pa ? Figuir azot moin la parti dsi Temoignages.re : lo lartik moin la di azot lé pti, mé nana pa moins in sinkantène komantèr. Sé dir si in intérès demoun !
Pignon d’Inn Ala sak moin la trouv la dsi : I paré sa in plant médisinal. Avèk sa i gingn pirj demoun, détak la konstipasyon, songn bann doulèr rimatis, sikatriz boubou, arète l’émoraji. Solman li lé in pé toksik pou anvalé sé pou sa i fo méfyé… Mi koné d’moun pou fé arète boir zot famiy la kraz grin pignon d’Inn pou mète dann l’alkol ; i paré sa i korij in pé ! i di sa i fé avorté, mi koné pa si lé vré. Konm pti zanan tann, épi fèy zavoka ou i mète a fizé. In kozman pou la rout : « La poin do koi fé in nos avèk in ké la mori ! »… Zot i konpran kozman-la dann son sans prop. In ké la mori, sa na rienk lo zo dodan, donk la poin do koi fé in bon kari. Astèr sans figiré : i fo pa fé in gran problèm avèk in sinp kouyonad. Toulmoun lé dakor èk sa, mé kan sa i ariv aou, lé pa sir ou i réazi konm k’i fo… Fé travay zot koko ! Fé bouy zot matyèr griz ! zot va oir si tazantan nou lé pa dakor ansanm. |
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)