Kal lo malèr, kal la difikilté, pou sèy mète anou dann shomin galizé !

16 zwiyé 2014, sanm Justin

Somenn pasé, moin la lir in tèks, banna téi apèl ali konmsa, kontribisyon pou diskité lo vin zilyète, lo zour nou komité zénéral. Pou komansé tèks-la i fé in bilan dsi nout sityasion rényonèz é i pé dir ké lé shoz i marsh pa bien isi La Rényon. I fo dir pou d’vré sak la ékri tèks-la i mète vréman lo doi dsi sak i marsh pa pars nana in bonpé zafèr i pé pa dir lé shoz i avans pa. Inn-dé légzanp ? Lo lédikasyon nasyonal ! Zot i kalkil in pé konbien milyé d’jenn i sort gingn légzamin ? La rout… i pé pa dir k’èl lé mové isi, i pé pa dir non pli èl la pa bien antréténi. La santé ? La pa sète in péi pov, sa lé sir. Tousa pou dir La Rényon nana son zoli koté par raport in bonpé péi. Donk, si in zour, i fé lo bilan la départmantalizasion, épi la rézyonalizasion, donk lo litégrasyon, lé bien blizé rogard bann bon koté an rouvran bien lo zyé, san obli lo mové koté.

Pars na dé shoz k’i marsh pa. Inn-dé légzanp ? Shomaz, sa sé in n’afèr k’i an mank pa sa isi. L’inégalité ? Sa osi i an mank pa : vin pour san dmoun pli ézé, i gingn plis sète foi plis lo vin pour san d’moun pli oki. Parèy si i parl l’ilétrism, si i parl lo mank la kaz, si i parl ankor lékonomi. Lékonomi la prodiksion kisoi séktèr primèr, kisoi séktèr sogondèr, ni briy pa plis k’i an fo. Sak i apèl l’asistans i marsh plin po - mèm si in pé va di,sa sé in droi pou nou rényoné batizé fransé. Pli pir nana niyaz noir l’apré ramasé pou kontray nout l’avnir. Niyaz dsi nout l’agrikiltir, niyaz dsi nout touris, niyaz dsi nout mèr avè lo kriz rokin. Si tèlman k’in pé i di La Rényon sé in départman k’i sort la norm-hors norm par l’fète ! Pou ète or-norlm, nou lé or-norm,pars lé pa bien posib mète anou dann in katégori bien défini konm dévlopé, ou bien sou-dévlopé, ou sinonsa émèrzan. Sa sé la vérité vré !

Donk si ni vé rogard nout réalité dann blann zyé, i fo ni tienbo kont sak i marsh bien, mé galman sak i marsh pa bien é ni louk bien par koté bann klignotan lé dann rouz, é ni tash moiyin tanpir k’i pé, amenn ali dann vèr o firé a mézir. La késtyon : koman i fo fèr pou gingn fèr sa ? Par l’fète sé sa nout problèm. Koman ni pé amenn nout péi dann son dévlopman global. Pa arienk sak i kol konm i fo koméla, mé galman sak i kol pa konm k’i fo. Donk sé la dsi k’i fo ni fé travay nout koko d’tète, é nout parti i ankouraj anou pou fèr sa. Mi pans li fé sa pliské lé zot, mèm si in pé i kalkil nou lé la arienk pou anons lo malèr..Lo malèr li ariv san domann anou l’otorizasion é nout rol sé, konm di lo kont, pou kal lo malèr, pou kal la difikilté, mète anou dann nout shomin galizé.

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus