
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Zistoir l’arb voiyazèr. Avèk tortu la sazèss
30 avril 2022, sanm
L’avé inn foi pou inn bone foi, méssyé lo foi la manze son foi èk in grin – d’sèl.
Mézami zistoir-la téi éspass dann tan zanimo l’avé la parol. Zot toute téi rèst dann in roiyome é si mi tronpe pa lo Roi té lo lion – i di pa lo lion sé lo Roi bande zanimo ?
Dann roiyome-la toute téi roul ron konm i pé roul ron dann in roiyome zanimo. – tazantan in pti ralé-poussé mé vitman, vitman lo roi téi ramenn l’ord épi la pé. Sof k’in zour dolo l’ariv a manké. L’avé bien in sours téi dévèrs son lo zour é nuite dann in gran rézèrvoir natirèl, mé la sours té sèk épi dann rézèrvoir-in sinp bassin – l’avé dann fon in pé d’lo farfouyé, plizoumoins mélanzé èk la bou.
Toute zanimo i sava s’anplègn avèk lo Roi é i di ali vik ou sé lo Roi, i fo wi trouv dolo pou nou. Manzé i pé s’anpass inn-dé zour, mé d’lo ? inpossib s’an passé.
Kriké ! kraké ! Kriké Madam ! Kraké Méssyé !
Lo roi la konvoke bande zanimo – son sizé téi di sa, dann tan-la. Toute la komanss diskité dsi lo méyèr moiyin pou trouv dolo. In diskission san fin.ziska ké lo Roi la di : « i fo inn pou alé oir Bondyé. Li tousèl i pé tire anou dann l’annuiman ».
Troi volontèr i done zot nom pou alé : shoval, bèf épi tortu. Kan tortu la porte volontèr toute zanimo la pète a rir. Lo roi ossi li la pans sa la pa sèryé, é li la di :
« Shoval v’alé pars shoval i kour pli vite toulézot ! ». Shoval la di : « Oui mon Roi ! »
Pakatof ! Pakatof ! Shoval la lanssé. Li koné shomin é in néstan li v’arivé. Dann tan-la bondyé l’avé son kaze dann koin in gro niyaz.
Shoval i ariv, li kongn dsi la porte Bondyé. Bang ! Bang ! Bang ! iiiiiiiiiiii Bondyé i vien rouv la porte. Li domande : « kossa l’arivé pou déranze amwin konmsa ? » Shoval i fé pou réponss : « Bondyé ségnèr roi di monde é dé la tère, oute pèp l’apré mor afors na poin d’lo. Lo roi la di amwin alé domande aou. ». Bondyé i grate in pé déyèr son tète épi i di : « Alé ! Rode in gran pyé kalandiyak, fouye in gran trou é dolo v’arivé. Solman di toute rèst pa dovan pars lo kouran lé riskab noiye in pé ». Shoval lé kontan lot répons é li komanss la déssante. Pakatof ! pakatof ! iiiiiiiiiiiii
Koton mayi i koul ! rosh i flote ! l’avé inn foi pou inn bone foi… Promyé morso lé fini. Astèr dézyèm morso i komans.
Justin
NB Promyé foi mwin la lire zistoir-la lété dann in rovi téi apèl « Bardzour Maskarin » é sak l’avé ramass zistoir-la lété Boris Gamaleya. In gran kiltiré la lang kréol.
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)