Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
14 mars 2008, sanm

Moin nana konm linpréssion nana inn-dé lidé i rant pti-a-pti dann léspri dmoun... Zot va di mi pran mon lanvi pou la réalité, mé si moin nana lanvi, i vé dir ossi nana in réalité k’i fé oir ali fir-a-mézir... In zour, li lé riskab débarké, klate an plin dann solèy, épi demoun va di : « Bin ou té la don ! par kèl koté ou la passé pou ou arivé ? Kèl shomin ou la pran, konbien tan ou la mète ? »...
Mi antan bien “séga”, “maloya”, “mète anlèr”, “nout listoir”, “kossa in shoz” : sak lé ansien i arvien nouvo. Épi, lo nouvo pou vréman, li ossi, li ariv : dévlopman dirab, lanvironman protézé, lénèrzi, lo ko-dévlopman. Oplis ni antann sa, sé oplis na dmoun i anparl dé sa, konm in kèshoz nèv, in kèkshoz rafréshissan, in nafèr i soulaz doulèrnout l’am, i mète a nou dann in léspès konfor, nou lé zènn, i mète a nou dakor avèk nou mèm, i mète anou an douss ivrèss...
A ! nout kiltir ! nout lamour pou nout péi ! Nout vié zansète, kan ni rotrouv ! Épi, nout mazinassion, nout sansibilité, nout kapasité pou invanté... Na in tan téi di dann péi déor : si i anparl amoin kiltir, mi tir mon pistolé... Issi téi di : si i anparl la kiltir, mi tir mon CFA. Tan-la lé fini ? Tan-la lé pa fini ? Li la anfahi, tou lé ka.
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial