À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
6 désanm 2018, sanm

Moin lé sir zot i koné provèrb l’afrik i di konmsa : si ou i koné pa ousa ou i sava, majine in pé kèl koté ou i sort. Néna dé shoz pou di la dsi mé zordi mi pans in n’afèr. Ala kosa mi pans zordi apré plizyèr somenn révolt an parmi lo pèp rényoné.
Mi pans, l’ané 1959, in bonpé rant nou la fé lo bilan nout sityasion sosyal, nout sityasion ékonomik, nout sityasion kiltirèl galman, san konté nout sityasion par raport nout éstatu. Nout konklizyion lété k’i falé rofé lo mond nou téi viv dodan, pars té i aparé anou difisil pou ansort anou korèktoman. Sé pou sa, in bonpé rant nou la di, i fo ni réklam nout lotonomi
Konm la frode dann zéléksyon té i pèrmète pi anou an avoir in légzistans politik-dann sans in légzistans éléktoral, nou la mète in pé partou a kalkil kèl domin nou téi vé pou nout péi. Moin lé sir la plipar bann demoun zordi i majine mèm pa lo kantité rényon nou la fé, lo bann plan nou la trasé pou nout l’avnir. Jenn, fanm, bononm, sindika zouvriyé, sindika plantèr, étidyan, intélékstyèl nou té i travaye pou kalkilé, pou rofléshir kosa nou téi doi fé pou nout l’avnir.
Milité konm nou la milité, mi pans mèm pa demoun zordi i pé majine in n’afèr konmsa. Nou la fé liv, nou la fé rovi, nou la fé zournal, nou la fé rényon la kaz demoun lo zour konm la nuite san rode in n’ot afèr ké rofé nout péi pou l’avnir… Mé zami, mon bann dalon, mi pé dir azot la sonm nout bann réfléksyon sé kékshoz inportan an kantité épi an kalité. San an avoir lo droi koz dann la radyo, san an avoir lo droi koz dann télé, konm si nou lété si tèlman kontaminé k’té i pé pa lèss anou koz ouvèrtman, dann la libèrté-align nout banni dé pou lo moun konète kosa nou téi vé vréman.
Mi di sa pars in pé zordi i majine bann z’ansien la pa fé arien, la atann azot arivé pou komans tout a zéro. Bin non, figuir azot, nou la fé dé shoz, nou la mète bann zidé bout a bout. Nout parti, nout bann sindika, nout zasosyasion jenn, fanm, intélékstyèl, artis la fé bouye la marmite zidé épliské zot i pé pansé... zordi i parl in konférans téritoryal ébin lé bon arpans tousala san gnor lo pasé.
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse