Karapate déssi tété bèf mèg !

24 zwin 2010, sanm Justin

Mazine in pé, nout pti prézidan la Répiblik, yèr matin, apré lir son zournal. Moin lé sir son zorèy la siflé. Pars nouvèl li la lir, moin lé sir, sa la pa fé plézir ali.
Inn, tantine inn parmi son bann minis té i travay pou anrishi lo madam pli rish ké nana dan la France. Oui, mé an plis, lo madam Bettancourt— son nom sa ! — té i fé in éspor bann rish i èm fé : l’évazyon fiskal. Tantine lo minis la di, èl lé pou aryin la-dan, èl té pa o-kouran. Èl la pa bour son né la-dan ! Èl la démissione son travay !
Dé, lo sou-minis l’outromèr, i apèl Joyandet, la gingn in pèrmi pou fé in gran kaz-a-tèr in bon landroi, bordmer. Lo térin lé ali, mé lo kaz lé tro gran, si i aplik lo règléman konm k’i fo. Li la di li lé pou aryin la-dan, li lé pa résponsab, li la pa bour son né la-dan… mé li la ronons fé son gran kaze. Dir k’i paré, nil lé sansé pa konète la loi.
Troi, in n’ote sou-minis, byin plin-o-z’as, la fé ofèr ali pou 12.000 éro sigar, pandan dis moi, déssi la posh l’État. Li la ranbours aryink 3.500 éro pars li koné pa kissa la ral koukoune pou lo sirpli. Li lé pa o-kouran, li lé pou aryin dann sète afèr… li la pa bour son né la-dan. Li la trouv in boukémissèr, son lansyin diréktèr-adzoin.
Rozman nana léspor ! Rozman nana lo foutbal ! Rozman na lo foutbal ? Ay-ay-ay, lékip de France la trouv moiyin ramas in batlavé avèk l’Afrique du Sud. Mon dyé ségnèr, mari-zozèf ! Mi di azot, na dé zour i vo myé arète dann li. Mé malgré sa, si sé out karma, l’androi ou i lé, la movèz shans i vyin rode aou. Épi, konm di lo konte : « Karapate i monte plito déssi tété bèf mèg ! »*

* Si mi tronp pa, dan la bib kékpar, lé ékri : dé foi nana in péryode vash gra, épi in péryode vash mèg. Oté ! Si lo tan bann vash mèg té i sar komansé ? In pé i di ossi : "Kan ou la fine manz out pin blan, i arète aou aryink lo pin noir !"

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus