Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
7 zanvié 2025, sanm

Néna dé foi in sityassion i pé shanjé, li pé mèm ète bouskilé pars plizyèr zafèr i shanj an mèm tan si tan tèlman k’in solission dann in problèm inportan i pé avanss toudinkou épizapré blok nète… Sa lé vré pou in n’afèr privé, sa lé vré galman pou in késtyon internassyonal.
Zot i koné bien bann sityassion konmsa i manke pa dan lo monde é mèm sa lé akonpagné par bann krime konte limanité : sé lo ka dann La Palestine konm noute toute i koné, sé lo ka pou bannzil Chagos… Inn késtyon nou téi vé oir trouv in solission apré plis sinkantan d’déportassion kriminèl bann shagossien.
Kossa l’arivé pou bann chagossien ?
Ni rapèl l’ané 2015 gouvernman bann zanglé téi vé négossyé lo rotour bann chagossien dann zot bannzil néssans. L’afèr té an bon shomin. Gouvèrnman GB épi Groupe réfijyé chagos lété dakor sof ké toudinkou gouvèrnman britanik la dévir palto épi la di lé pa possib pou bann chagossien rotourn shé zot épi la propoz in some larzan. Lo GRC avèk Olivier Bancoult la réponn in péi sa i ashète pa, é zot larjan zot na ka garde pou zot.
Sa sé in lésplikassion lo pakt bann chagossien la sign avèk gouvèrnman Maurice. Ni koné sa la déboush dsi la kondanssion la GB, épizapré dsi bann négossyassion pars la GB la désside diskite avèk Maurice dsi lo retour bannzil Chagos dann la souvrènté gouvèrnman Maurice.
Dabor la négossyé dé zan pou ariv in akor lo 3 oktob 2024. Mé la pran tro d’tan é pandann tan-la l’ariv plizyèr zafèr :
- Zétazini lé paré pou shanj pouvoir é par l’fète pèrsone i koné pa bien oziss kossa lo fitir administrassion Trunp i ve par rapor la négossiassion rante Maurice épi langlétèr.
- Néna in nouvo gouvernman dann Maurice é gouvèrnman-la i vé ronégossyé plizyèr poin lo lakor. Pou konplik l’afèr I koné pa oziss si gouvèrnman GB va garde mèm pozission sansa va shanjé si tèlman li lé assir rante dé sèz...
Rézilta, mi di azot in sityassion internassional i pé shanjé é bann shanjman lé riskab pa zoué dann in bon sanss : sète lo rotour dann zot zil néssanss bann chagossien, épi lo rotour bann chagos sou la souvrèneté gouvèrnman Maurice.
Astèr alon atann pou oir sak v’arivé — lo pir lé pa touzour sèrtin. A bon antandèr salu !
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial