Kiltir shagoss épi kiltir Rényon, gagnan-gagnan

27 mé, sanm Justin

Mézami mi sort viv in léspèryanss vréman éspéssyal é sa i éspass shé bann zanfan déssandan shagossien épi zanfan La Rényon... Si zot la rogard in pé la télé zot i oi toutsuite kossa mi anparl.

Dabor i fo k’zot i koné, dopi in bon koup de tan bann zanfan lékol limakilé lé an rolassion avèk bann zanfan déssandan shagossien é zot i fé déssin, é zot i ékri bann lète lé z’inn pou lé z’ot avèk lankadroman zot bann amontrèr.

Biensir bann zanfan shagossien la viv in léspèryanss in kroiyab : zot sé bann pti zanfan é mèm aryèr pti zanfan bann déporté bannzil shagoss donk karéman bann déssandan in krime kont l’imanité : la déportassion d’in pèp loséan indien. Mi sava pa dir pliss pars bann léktèr nout zoinal i, koné kossa l’ariv lo pèp shagossien néna par-la sinkantan. Si i mank azot zinforassion alé oir dsi zot téléfone i mank ar pa

M’a dir solman lo pèp shagossien téi viv dann zot péi d’néssans konm dann in paradi épi zot la rotrouv azot dann in lanfèr par la fote dë grann puissanss lo roiyome uni épi bann zétazini d’ amérik. Zot la fé lo vide pou konstruir in grann baz militèr dann in il péi shagossi apèl diégo-Garcia é bann zabitan la rotrouv azot dann bann péi lété pa zot, san mézon, san métyé, souvan défoi san in manzé korèk, in mizèr san nom zot l’avé pa koni..

In zistoir konmsa i pé pa lèss bann marmay dizon mèm bann rényoné indiféran pars normalman ni yèm pa bann zabizèr é bann zanfan nout péi i yèm pa sa non pli… é sa la déboush sé zour issi dsi in rankont d’ in somenn pou prépar in pyèss téate avèk bonpé shanté shagossien épi rényoné lé z’inn é lé zot la shante ansanm a travèr in pyèss téate.

Yèr soir té lo spéktak zot la doné avèk la préparassion bann amontrèr La Rényon épi bann zakonpagnatèr péi shagoss. In kroiyab mé vré toute ansanm zot la shanté avèk boudikont kiltir shagoss épi kiltir rényon konm gagnan-gagnan épi l’amityé in brassé gro konmsa…

A bon antandèr salu !

Justin

PadportChagos

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 82e année


+ Lus