Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Kisa lété lo kapitène Thomas Sankara ?

Lo pti kolonyalis ilistré -4-

vandrodi 2 séptanm 2016, sanm Justin

Thomas Sankara té i fé parti lo nasyon bann peul [1] li té dann lo rolizyon katolik. Li la fé son zétid dann son péi pou komansé dann in vil i apèl Bobo-Dioulasso, épizapré li la parti dann la kapital lo péi, Ouadadougou ziska ké li gingn son bak. Aprésa, la parti l’ékol militèr dann son péi, épizapré la frékant l’akadémi militèr Yaoundé dann péi Kameroun épi li sar anshèv son formasyon Madagaskar dann lo l’akadémi Antsirabé.

L’ané 1976 li la pran lo komanman lo sant l’antrènman bann komando dann sid la vil Ouagadougou… Sankara i fé lo mèm parkour ké Blaise Compaoré - lo boug la pran lo pouvoir apré l’asasina Thomas Sankara. L’ané 1976 Sangara épi Compaoré i sava an éstaz dann péi Marok é tou lé dé i fé, avèk in bonpé zène z’ofisyé, lo ROC : rasanbléman bann z’ofisyé kominis

L’ané 1981, Sakara i fé parti konm sokrétèr d’éta pou l’informasyon dann gouvèrnman lo kolonèl Saye Zèrbo. L’ané 1982 li démisyone épi li lans lo mésaz : « Malèr pou sak i bayone lo pèp ! »… lo 7 novanm 1982 i spas in nouvo kou d’éta avèk konm shèf in médsin militèr i apèl Ouédraogo Zan Batis. Sankara i rant dann gouvèrnman konm promyé minis moi d’zanvyé 1983. Li fé pa lontan pars l’anvoyé Mitterrand, in sèrtin Guy Penne, i vien an vizit dann lo péi é kan li rosava Sankara lé révoké é li rant la prizon-bann z’obsèrvatèr la vi politik lo péi i pans La Frans la fé in gro présyon pou k’i mète Sankara an déor d’lo gouvèrnman.

Moi d’ aout 1983, i spas in nouvo kou d’éta : Sankara i dovien prézidan lo konsèy nasyonal révolisyonèr. Dann son promyé gran diskour li tras la lign in program kont l’inpéryalis. Lo péi i abandone lo nom Haute volta, in nom kolonyal, pou pran lo nom « Burkina Faso » k’i vé dir « lo péi bann z’om onète »

(la pankor fini)


[1Nana plis trant milyon d’moun peul dann l’afrik avèk z’ot lang, z’ot kultur. In bonpé i élèv z’animo mé pa tout . Avan zot lété sirtou nomad, mé koméla la plipar lé fiksé-lé sédantèr si zot i vé.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus