Kolonyalis in zour, kolonyalis touzour ! Atipik ou mèm !

24 octob 2014, sanm Justin

Na poin lontan moin la antann in gran kolon apré di La Rényon sa in péi atipik. Mi pans, nout péi lé tèlman atipik ké bann gouvernman La Frans i konpran ni ki ni tète dann nout sityasion. Arienk bann gouvèrnman don ? In bonpé bann zélu lé parèy galman. Pou kosa, mi di sa ? Pars in nomé madam Orphée, in gran dépité La Répiblik, la trouv moiyin dir, gouvèrnman i mète a nout dispozisyon dis-sète mil kontra, é lé riskab rès atèr pars bann koléktivité i fé pa l’éfor k’i fo fèr. Sirtou ké lo prézidan li mèm la di gouvèrnman i pran par pou katrovin-dis pour san dann bann kontra.

Madam Orphée, ou lé bien avèk lo mèr Sind-ni ou ? Akoz ou i domann pa li anploy kat sink mil pèrsone. Sa sré in bon n’afèr sa ! O fète, mi pans, mésyé lo mèr Sin-Dni i koné kalkilé, mèm konm diré Madoré li la pa zarab é son tète la pa plate, mé li koné konbien sa i kout. Parlfète, zot i koné konbien i kout ? Figuir azot moin la trouv in mèr la di li gingn pa anbosh in bon kota anplis pars sa i kout rant troi mil é troi mil sink san éro par pèrsone dan inn ané. Mazine ou i anbosh in santène moun, sa i fé pliské troisan mil éro : ousa i tir larzan ? Si gouvèrnman i raz la pint zour-an zour ? Si an plis ké sa, gouvèrnman i mète aou a l’amann pars ou la fé tro dépans pèrsonèl ? Arzout èk sa èk la kriz l’oktroi d’mèr lé riskab ète faye.

Romark bien, si bann gouvèrnman, gosh konm droit dopi dé zané, mèm dé syèk l’avé pa poz anou kal dsi la késtyonn nout dévlopman, nou nora pa été dann l’obligasyon fé lo piityé èk zot. donk pou rovnir dsi lo"l’atipik » an késtyon, Si l’avé pa anbar nout dévlopman, nou noré pa été dann l’éta kni lé. Zot i kroi ké lé fini ? Malérèzman, kan ni fé in n’afèr d’bien i fo bann kolonyalis i boush nout shomin. O fète, zot la antandi in n’afèr zot ? I paré Air-Frans i vé tourn in pate koshon kont Air Austral, pou mète son grapin dsi.... kolonyalis in zour, kolonyalis touzour ! Atipik ou mèm !

In kozman pou la rout : « lo zo i soutien la shèr »... Koué k’lé pli vré ksa ? Dann son sans prop konm dan son sans figiré. Sans prop : lo misk lé fiksé dsi lo zos par lo bann tandon. Donk, lé vré pou vréman. Sans figiré : inn é l’ot lé solidèr, donk i fo pa ésèy diviz inn a l’ot, pars natirèlman zot i dévir ar pa l’inn kont l’ot, é in koin rant zot i pass pa. Sé lo ka kan kréol i di « sé lo mèm konplis » sansa « lé dé mèm konplis ».. Fé travay zot koko, fé bouy zot matyèr griz, moin lé sir zot va trouv dé ka konmsa.
Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus