Crise de l’eau à La Réunion : les réserves agricoles arrivent à sec
25 septembre, parLe Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
7 juin 2025, par

Yèr mwin la lir dann Témoignages in poinn-vi lo mouvman rényoné pou la pé avèk la késtyon d’savoir si avèk lo zakor Répiblik Maurice –Grande Bretagn dsi bannzil Chagos téi falé konsidèr lo kolonyalism konm fini dann loséan indien. Biensir la réponss sé non é an kontrèr k’téi falé rolanss la lite anti-kolonyalist pou ariv in dékolonizassion total.
Dann sète afèr, sirésèrtin, La franss néna in l’éfor pou fèr pou ariv in vré dékolonizassion bann téritoir loséan indien mé bann gouvèrnman La franss kisoi gosh kisoi droite lé bien timide-dizon tro prizonyé son bann zidé dépassé pou antroprann in vré dékolonizassion ki pouré pass par égzanp par in vré kopérassion avek bann péi loséan indien konm la Répiblik Maurice, la Répiblik Madagaskar, La répiblik komor..
Astèr si ni vé anparl ankor in kou lo lakor rante Maurice épi GB dsi la késtyonn Chagoss ni pé dir néna in gran pa la fine fé kansréti par la rokonéssanss la souvrèneté D’Moris dsi bannzil Chagoss, kansréti ankor lo droi pou bann chagossien pou rotourn viv dann Chagoss si zot i vé. Lo l’ansien promyé miniss Pravind Jugnauth i kritike l’akor-li di mèm son kèr i singn- é li konsidèr mèm sa konm in rokil par rapor l’akor moi d’oktob 2024.
Lo gouvèrnman Navin Ramgoolam pou son par i konsidèr néna in gran pa d’fé mé néna ankor shomin pou fèr pou ariv landroi gouvèrnman morisien i vé alé pou trape in plène souvrèneté.Taka bann pèp loséan indien,sak i lite pou la pé dann loséan indien zot i konpran néna ankor pou fèr avann ariv in vré dékolonizassion dann sanss lo jijman la cour internassyonal La Haye.
Pou lo group réfijyé chagos, lo mouvman Olivier Bancoult, li lé pragmatik é li panss i vo myé prann sak néna plito ké pa arien épi éssèye avanss firamézir pti pa pti pa, dann la pratik mé li gnor pa néna ankor shomin pou fèr pou bann shagossien k’i vé rotourn pou viv o péi.
Dann toussala nou la pa anparl lo néo-kolonyalism, in sistèm La Franss la mète in pé partou dann bann péi li la kolonkizé mèm apré la dékolonizassion-mi vé anparl la téknik pou sorte par la porte é pou roranrte par la fénète é dsi poinn-vizé la néna ankor in révolissyon pou fé.
A bon antandèr salu !
Le Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
Yèr matin mwin té apré rogarde nouvèl dsi antenne é l’avé in linvité téi parl dsi la farine maniok. Lo ga téi parl in kopérativ maniok dann sid (…)
In kozman pou la rout
Le secrétaire général du Parti communiste chinois invité par le président des Etats-Unis
Que doivent les anciennes puissances coloniales aux populations des pays et sociétés qu’elles ont dominés ?
Trafic entre janvier et août 2026
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?