
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
14 septembre 2019
Zot i rapèl samdi dèrnyé nou l’avé di konmsa, d’apré lo mimi, lo Roi téi doi pass par koté landroi Émé i rèss... é si son mètr i aksèp li va vni rish san tardé.Biensir lo mètr té dakor é li té paré prépara li pou fé fortine.
L’avé inn foi, pou inn bone foi, mésyé lo foi, la manz son foi avèk in grinnsèl.
Donk lo shate son sink sans o zagé la fine ropèr lo konvoi lo roi i sava pass par koté z’ot kaz.Li di son mètr trap son linz pou alé bingn la rivir.Kan i ariv koté la rivir, lo mètr i tir son linz épi li rant dann lo.Lo shate i aspèr lo roi kan i ariv koté l’androi Émé l’apré bégné é li mète a kriyé : "Mésir le Roi, in bann voiyou la vol linz mon mètr é astèr li gingn pi sort dann lo ! »’.Lo roi i di : « . Mi rokoné aou, ou sé lo shate mésir Émé, é ou mèm la vni amenn kalité zafèr mi yèm bien dann palé. »Apré sa li donn sé z’ord.li di : « Gard alé trap zoli zoli linz pou abiy in sizé mi yèm bien pars li osi li yèm amoin bien.. ».
Oila banna i sava épi zot i amenn gayar linz pou abiy lo Emé é konm li lé tré prézantab, lo Roi i fé mont ali dann kaross épi ala li kontinyé fé son balad avèk son souvrin. Mé pou lo mimi son travye la pankor fini-astèr li komans vréman.
Kriké ! Kraké !Kriké Mésyé ! Kraké Madam !
Lo shat i marsh dann shomin épi li ariv momandoné koté in gran karo mayi.bann zoinalyé apré ramasé,donk fé la rékolr.Oté ! Mayi la té zoli pou vréman avèk bann gro zépi bandé rant sèz épi dizuit ranzé lo grin. Li akos lo bann boug épi li di :
« Mi oi zot mal parti la.lo Roi d’ane in néstan i ariv épi li va fé domann azot ki ou koi, pou kisa, pou kosa,patati, patata.Donk pou z’ète trankil, si i domann azot kisa i lé lo gran karo mayi zot i réponn :sa karo mayi mésir Emé é lo roi va lèss azot trankil. »
Lo karos i ariv....Lo roi lé kontan oir mayi an plène form konmsa li domann : « Ramasèr mayi ! Oté ramasèr mayi, kisa I lé gran karo mayi-la ?”.zot i réponn ali : « Sa gran karo mayi mésir Emé sa out majesté ! ».Lo Roi i di pa arien mé li pans dann son kèr : ”Koman boug-la néna lo bien don ?Dizon konm bann gro blan bitasyon dann péi bourbon !”. Troizyèm garson moulèr mayi I di pa arien mé dann son kèr li pans : ”Oté ! Sa in shate lé madré oui sa ! Moin l’avé d’la shans mon papa la donn amoin sa.”
Astèr lo shate i pass koté in gran park zanimo.Tout sort kalité zanimo : bann gro, bann moiyin, bann ti.kidoi bèf , kisoi Milé , kisoi shoval, koshon épi bann baskour an kantité.Bann zoinalyé lé groupé pou pran z’ot gouté.Lo shat i di avèk zot :lé ga, antansyon lo roi i ariv li la é si zot néna la krintiv i koz avèk zot, i di azot kisa, kosa, pou kosa.épi tout sort l’intérogasyon ,mi konsèye azot di sinploman si i domann azot kisa i lé lo park zanimo,réponn :sa park zanimo mésir Emé é lo Roi va lèss azot trankil.
Lo voiyaz i kontinyé é oila ké lo kaross i doi pass dovan in shato,in gayar shato mi di azot mé antansyon pangar, sa shato l’ogre.Lo mimi i rant anndan san pèr épi logre i ariv.li domann : "aou spèss shate kosa ou i fé la ou ? ». Lo shate i réponnn : « Moin sé lo mésazé di Roi é lo Roi i vé ropoz in pé dann shato-la.Donk, i rèss aou arienk pou alé sansa son bann solda va fé la gèr avèk ou »...Kan l’ogre la antann téi parl la gèr,téi parl lo Roi, kan la ménas ali, li sé d’sové.Si tèlman li l’avé pèr, kan li la pass dési ti-pon,son zanm la troké épi li la tonm dann basinn lo.Noiyé ! Mor !
Astèr lo kaross i rant dann shato é lo roi i domann kisa i lé shato-la.Lo mimi i réponn : "Mé sa majésté lo Roi, sa sé lo shato mésir Emé !... » Lo Roi la mank toufé kan li la aprann sa....I fo dir lo shato té plito in palé an grann boté é l’akèye anndan éksépsyonèl.
Koton Mayi i koul ! Rosh i flote ! L’avé inn foi pou inn bone foi, mésyé lo foi, la manz son foi avèk in grinnsèl ;Katriyèm morso la fini.Samdi proshin sar lo sinkyèm bout.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)