Un vestige de la société esclavagiste est en train de tomber
11 juin, parCourrier des lecteurs
Fèr sinp, pou fèr éfikass, sanm pou mwin in priorité.
5 décembre 2022

Mézami, mi panss zot i koné amwin é zot i koné mon fasson d’panssé. Mi di souvan kan néna in mashineri tro konpliké sé ké néna kékshoz pou kashyété é kan mi di sa, mi parl toute bande zinstitissyon piblik, anmayé lé z’inn avèk lé z’ote, é san kapassité pou l’instan de mète azot an marsh dann l’armoni épi léfikassité.
Konbien d’tan i pèrde, konbien l’énèrji i pèrde, kan plizyèr z’organism piblik avèk shakinn son konpétanss, i marsh dsi zot pyé inn-a l’ote, san konète koman i fo fé pou roganiz in lakssyon piblik komine. Késtyon d’mutualiz lo bande moiyin, késtyon d’rande pli dinamik lo travaye kan lé z’inn é lé zot i mète dakor dann la réalizassyon d’inn osinonsa plizyèr gran projé.
Biensir néna in loi k’i romonte l’ané 2014 é loi-la, lé sanssé pèrmète la roganizassion lakssyon pi blik rante toute bande tik-tak néna shakinn son par dann lakssyon piblik. 2014 ? Mwin la di, mé akoz l’atande ziska déssanm 2022 pou fé in rényon sak De gaulle noré sirman apèl in nouvo mashin –antanssyon mi anparl avèk réspé,pars si la pran lo tan sé pars sirman lété pa fassil mète inn avèk l’ot, avèk l’ot, avèk l’ot pou gingn travaye ansanm.
Poitan lidé an èl-mèm lé sinp é oila koman la prézidante konsèye réjyonal i oi sa :
"Lidé sé d’mète dakor pou déssèrtin gran projé épi in sèrtin nonb priorité".
Astèr Maurice Gironcel i réponde pou son par sak i fo sé in gran plan pou lo dévlopman durab par raporte nout gran défissit dévlopman é lirzanss ké nou néna d’ratrape nout rotar.
Pou linstan mwin néna konm linpréssion i parl pa ankor d’sinplifyé, mé lo sénat é mèm lo gouvèrnman mwin néna konm linpréssyon sré pou in gran réform lorganoizassion bande péi l’outre-mèr.sinplifikassion pou pliss l’éfikassité.
Alor konm i di : a suiv é alon bien rogarde si bande lign i komanss pa boujé.
A bon ékoutèr, salu.
Courrier des lecteurs
Mézami , néna par-la dë somenn in sèrtin prézidan zétazini la di dann in konféranss de press li lé dakor pou ashté bannzil chagos mé sa sé in (…)
In kozman pou la rout
La Réunion dans la mondialisation sans protection
La Réunion dans la mondialisation sans protection
Ouverture hier à Sainte-Suzanne
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture