
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
25 octob 2014, sanm
Ola vou zot, vou sé ki vou ? Sa in kozman i parfim a mwin touzour. Kan mi antan kozman konm sa, èk bann vié gramoun sirtou, bin, dizon mi shant èk zot. Konm mwin mi èm koz kréol, mwin lé dan mon bèr, dikou a mwin osi mi pran in l’èr pou kozé. Isi la rènyon shakinn nana son manièr kosé, kiswa dan lo sid, dan lo nor, sint roz ousinosa sin pol, landrwa nou lé nou larg nout son, shakinn. Pa mèm son partou, mém si la mizik lé lo mèm, lé bon, tout i konpran byin linn a lot. E poitan nou pa parti l’ékol pou sa, lé vni konmsa dopi tanm p’ti mèm, dopi lo tan nou té dann pikèt, dan la pangn. Zistoman dopi l’ékol, la di a nou, arèt èk sa. O lièr profité sak navé, sak té a nou déza, baz si nout soubasman parlfèt, pou mont dosi. Bin la di a nou zèt sak ta nou déza pou pran in ot lé pa ankor a nou. Pou koué la bliz a nou larg inn pou pran lot ? Pou koué la mont inn kont lot konm si inn té méyèr k’lot ?
O lièr, pétèt té falé tiliz inn pou konstri lot. An plis la bliz a nou zèt lo promié. Boudikont mi di méyèr manzé, pou mwin, sé promié manzé é promié manzé sé tété momon, la koup a nou sèk konm sa. Mèm si zordi lé pi konm lontan, ti bout-ti bout ni avans dan nout kozé, i koz, i ékri, i sobat, nou lé la. Sirtou ké nout lang lé rish. Kèl kantité limaz nana ? In zour in dalon travay i di a mwin, ti wa nout kréol a nou la lé rish é pou listré li di « ti wa, Télman lé rish, èk in grin zak, mi gingn fé in roman »Tyinbo d’bout : In pié d’zak, sé do lor konm nout lang, li donn zak byinsir, kiswa zak dir ousinonsa zak soso, i manz la gouss konm in fri, li donn osi ti-zak tann, po fé ti-zak boukané(fo bat) apré sa nana lo grin zak pou fé bouy(lontan nou té fé bouy dann manzé coshon), apré sa ankor nana fèy zak, pou manzé kabri. Kantité zafèr i pé fé èk in pié d’zak. Dann solèy i kashièt sou bransh zak, i fé lonbraz osi.
Tousala ni gingn rand kont parské ni koz kréol, koman rakont byin listwar piéd d’zak otroman ? Otroman lo kozman na pi ni gou ni santiman.I mank do sèl. Boudikont bana la konpri, koup a nou èk nout lang sé in pé konm si i koup a nou èk nout pié d’zak, donkalor i koup a nou èk nout manzé osi. Mon dié sénièr, la fé konm si la koup zonbri in moun èk la ash.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)