APE : alerte générale sur les emplois à La Réunion, résultat de l’aliénation
9 juin, parRisque d’anéantissement des emplois liés à la production de richesses à La Réunion
16 zwin 2011, sanm

Lé pa konpliké : sa in lang lé éné dann péi niçois, nana bien lontan, avan le fransé touléka. In lang lé marké konm lang réjyonal, parèy kréol rényoné, dann la konstitisyon la France. Ni sava pa diskite dési son l’orizine pars sansa va fé lèv la guèr rant bann demoun i èm ali konm nou Kréol rényoné ni èm nout lang. Ni sava pa non pli anparl la grafi. Sak ni pé dir, sé ké lang-la té kondané a mor par l’asimilasyon dann roiyome la France épizapré dann la Répiblik. Zordi li lé bien vivan. Kisa i parl sa ? Plizyèr dizène milyé d’pèrsone i parl so lang-la. Bann vyé, sak la gard la brèz désou la sanm pou anpèsh lo fé étinn, mé galman bann jenn la aprann sa dann lékol épi dési internet.
Figir azot, mon bann dalon, koméla nana in léprèv fakiltativ nissart kan i pass bak ; i done aou in modékri dann lang-la, ou i prépar aou, apré ou i lir dovan l’amontrèr, ou i réponn késtyon dési lo tèks, épi ou i traduir in boute sansa lo total. Konm léprèv kréol kan i pas bak. So kou isi — pars zot i koné légzamin-la i vien ! —, nana troi san kandida la fé mark zot nom pou se léprèv lé pa obligatoir. Lé bien ! Lé ankourajan ! Pars sa bann jenn, épi na poin si tèlman lontan i fé so léprèv’la. Bann marmay, la télé la koz ansanm, i ésplik zot la pran sa pars i pé gingn inn-dé poin (kan la note i dépas dis dési vin), mé i pé osi koz avèk bann vyé pèrsone, épi aprann listoir lo péi, épi ankor aprann la kiltir. Boudikont, artrouv in pé son l’idantité dan la Répiblik, dann l’Erop, épi dann in mond plizanpli rouvèr. Pou fèr fas so lanvi aprann, sète ané la anbosh kat amontrèr dan la lang nissart. Arzout èk sa, banna nana zot révi bi-ling, zot lékol dési l’internet, zot bann pyès téate, zot bann zistoir, zot bann provèrb é tou sak i s’ansui.
Biensir, mi vé pa di tout i roul ron pou zot, é konm pou nou mèm. Zot i soufèr pars lo pouvoir la-ba Paris i koné pa bien dési kèl pyé li dans, épi moin lé sir nana rant zot in pé dézakor, mé konm isi pou lo kréol, lo nissart la-ba i fé son shomin, é lé bon pou banna ; Tienbo larg pa ! La vi sé la lite ! Ti pa, ti pa, v’arivé !
Justin
NB : In pti mo pou fini : lo mèr la vil Nice, méssyé Christian Estrosi, d’apré sak moin la tandi dir, la pa in lènmi la lang nissart, la pa non pli in l’advèrsèr la sivilizasyon épi lo patrimoine réjyonal... Poitan, zot dé in sèrtin Didier Robert lé ansanm-avèk dann biro politik l’UMP, é ni koné kosa sète-la i anpans nout kréol rényoné, nout kiltir rényonèz. Donk, so biro-la sré konm k’i diré, dési désèrtin poin (pars an zénéral, li lé réaksyonèr san pour san, é lo Estrosi an partikilyé la ède sabote nout tram-train), in mélanz torchon avèk sèrvyète.
Risque d’anéantissement des emplois liés à la production de richesses à La Réunion
Mézami mi rapèl lo tan nou téi koné fé gran-gran lopérassion : kissoi bann miltiplikassion plizyèr shif, kissoi bann divizion, kissoi mèm lo (…)
L’ouverture aux services de l’Accord de partenariat économique (APE) entre l’Union européenne, les Comores, Madagascar, Maurice et les Seychelles (…)
In kozman pou la rout
Communiqué officiel du 40e Conseil des ministres de la COI
Qui a dit que le peuple réunionnais était condamné à subir les schémas descendants de la mondialisation marchande et à n’être que le spectateur (…)
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture
Bann modékri andann forom
17 zwin 2011, 01:53, sanm Bastian
Bonjour, je suis désolé de ne pas pouvoir vous répondre en kréol rényoné, je le fais donc en fransé ;)
Je suis nissart (habitant de Nice) et je tenais à vous passer un bonjour amical de Nice, où il y a un petite communauté réunionnaise. Pour vous confirmer aussi que "zordi li lé bien vivan", avec une jeunesse qui tente de se réapproprier la langue, la ville.
Amistats nissardi !