Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie pour construire l’avenir de La Réunion
5 août, parPlus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
7 octob 2017, sanm

Mon bann dalon, zordi samdi, donk lo zour mi rode dann bann nouvèl inn sansa inn-dé mi rosoi avèk plézirasyon.in mète karé la tèr patiraz, kosa nana dodan ? Moin la fine dir la tèr la pa in kadav : la tèr sa lé bien vivan. La prèv a konviksyon ?
Dann in mète karé patiraz néna dé san soisant milyon pti zanimo sirtou in bann ti mizing z’animo é bann z’animo, in pé tout kalité. Dann in foré i pé trouv plis mil kalité pti mizing bébète souvan dé foi zot na poin kolonn vèrtébral : in bann z’invèrtébré. Donkalor alon rogard azot pli pré !
Néna kat kalitégori z’animo : nana pou komansé sak i apèl lo microfaune, bann pli pti par santène de mil. Sa na moins dé dizyème milimète grosèr. Zot i viv dann bann ti mizing kourann lo i rant dan la tèr. An ka d’séshrèss zot i anvlop azot dann in kiste, sansa zot i sèk kaziman é kan dolo i ariv zot i arvien konm avan.
Apré sa nana lo mésofaune : rant dé dizyème milimète épi kat dizyème milimète. Zot i apèl z’akarien, kollanbol é zot i grouye dann la tèr par santène de mil. In é i apèl bann psudo-skorpion, protour, diplour, mil pate ; arzout èk sa nana osi bann vèr i rant dann katégori-la.
Apré nan sak lé in pé pli gro : i apèl azot bannmakro-faune : rant kat épi 80 milimète : vèr d’tèr, larv z’insèk, ckarab, kloport, lias, mil pate,., l’éskargo, z’arnyé, opilion, é tout lo tranbléman.
Aprésa nana bann mégafaune nana plis dis santimète grandèr : konm par ébzanp bann ti mamifèr, bann réptil, bann z’anfibien, in bann vèrtébré, i ansèrv lo sol pou protèz azot
In késtyon, si ou i mète l’angré la-dan, si ou i mète bann anti zinsèk, bannanti shanpignon plis bann tyé zèrg$b ; kosa i rèst apré ? Malérèzman i rès in kor près mor, pi in l’organis vivan konm la tèr i doizète. Mé si i arète poizone azot kosa k’i éspas ? Apré sink-sètan san poizon, la tèr i arvien in kor vivan konm èl lété avan.
In n’ot késtyon : zot i pans bann produi shimik i gingn ranplas 260 milyonn mikro z’animo. Non vi ké la tèr i ansèrv arienk konm in baz mor pou bann plant pous dédan, mé dann okin ka li gingn ranplas la tèr konm kor vivan…kosa k’i éspas dann s kor vivan ? Tout bann z’animo i fé travaye zot lé déstiné pou fèr : zot i fouye, zot i grate, zot i kapote la tèr, zot i manz lé z’ot, sansa zot i fé manz azot, zot i nétoiye lo bann déshé, zot i fouy bann galri pou d’lo travèrs partou. Bann zanimo saprofaz i nétoiye la tèr, i manz bann déshé épi i transform la tèr, i déplas bann minéro épi bann déshé organik. D2 san soisant mil z’ouvriyé apré transform la tèr épi amélyor ali, bonifyé ali i i lès azot travaye konm k’i fo..
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
Mézami souvan défoi kan mwin lé an parmi l’moune mi poz amwin késtyon. Mi domann amwin si mi rapèl koman lo moune lété néna in bonpé d’tan. Mi (…)
In kozman pou la rout
L’île-fracture : l’aménagement en question (2/5)
Utilisons nos atouts pour faire baisser les prix et diminuer notre dépendance
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse
Accélération de la crise du système néocolonial