Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie pour construire l’avenir de La Réunion
5 août, parPlus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
8 séptanm 2017, sanm

L’éshofman klimatik ? Li lé la é mèm si i nyabou blok ali dann in limitasyon dé dégré, ni pé pa fé arien pou anpèsh in n’afèr konmsa arivé. Pou in bon rézon : la kours pou bann gran kapitalis pou ramass l’arzan. Oplis i sava, oplis bann demoun kanifyé i dmann azot si l’éshofman klimatik i pé z’ète résponsab bann gran siklone konm sèk l’apré fé déga dann bann z’antiy. I paré bann éspésyalis klima lé pa tout dakor : in pé i di bann siklone sar pli rar, mé sar pli for. Pou d‘ot nora plis siklone é siklone pli for.
In pé i di sak i mank sé in modèl matématik pou prévoir lo fénomène, son fors, son shomin épi lo bann z’informasyon la ramasé dopi karant z’ané lé pa sifizan.
Zot la vi dann télé, lo van la souf 280 km/h dsi l’il sin-Martin é dsi Sin-Bartélémy. Dann bann ti péi-la tout sak té i pé kasé la kasé. La kass vèr é sèk ! La vir lo po jak bann bato, bann loto, la kaz demoun li ! Konbien mor la fé, I koné pa ankor ziska zordi... Ni koné près pa granshoz dsi siklone 48, lo pli for siklone la pass dsi La Rényon mé si zot i souvien bien dann siklone Feringa lo van la souf ziska 260 kilomète a l’èr dsi lo Maïdo.
Sak lé sir sé ké lé riskab an avoir bann siklone avèk in van 300 km a l’èr. Lé vré nou la poin siklone tou lé z’an-i paré nou lé si tèlman pti lo météor i oi pa nou. Mé v’ariv in zour li va oir anou é so zour-la, nou sar paré pou anpar ali ? Mi oi pa in n’afèr konmsa inkyète ni la popilasyon, ni lo bann z’otorité.
Dovan in n’afèr k’i pé ariv anou domin, kosa ni fé ? Nou lé la, ni aspèr. Gouvèrné sé prévoir mé kisa k’i prévoi dann l’éta bato fou nout péi lé fine randi.
Nb Sak lé sir sé ka nou bézoin la loi é nou la bézoin in l’asanblé pou aplik lo loi. An atandan l’amannman Virapoullé lé touzour la é avèksa nou na la min anmaré dann nout do.
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres
Mézami souvan défoi kan mwin lé an parmi l’moune mi poz amwin késtyon. Mi domann amwin si mi rapèl koman lo moune lété néna in bonpé d’tan. Mi (…)
In kozman pou la rout
L’île-fracture : l’aménagement en question (2/5)
Utilisons nos atouts pour faire baisser les prix et diminuer notre dépendance
Plus de demandeurs d’emploi que de salariés du privé et impact des guerres Face à l’impasse, l’urgence d’une Conférence territoriale élargie (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse
Accélération de la crise du système néocolonial