Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
17 désanm 2020, sanm

Mézami, mwin la parti gard dann diksyonèr fransé kossa lo mo essansyèl i vé dir.Pou kossa d’âpré zot ? Sinploman pars gouvèrnman La frans la déside kouk lé éssansyèl, kouk lé pa, kouk lé in pé, kouk lé bokou é oila kossa diksyonèr la di amwin. La di amwin : Justin akout in kou !essansyèl sa in mo bazé dsi l’éssans-pa l’éssans loto- mé kékshoz lé dann kèr la natir d’in n’afèr. Ziska la mwin la pankor konpri, mé mwin néna in dalon bien instruiyé é li la di amwin konsa :sé in n’afèr ké lé dann lorijine dë l’orijine..Mi konpran pou kossa laside salisilik la rann amwin gran sèrvis kan mwin té i sava gran lékol.
Romark mwin noré pu domann gouvèrnman mé mwin la kontant amwin dsi lo poinnvizé mwin la trouv dann mon tète é sa i vé dir inportan, mèm pli inportan k’inportan. Donk lé ésansyèl si lé pli inportan k’inportan, é lé pa ésansyèl si lé moinss inportan k’inportan.Mé matant Zélida k’i koné bien la vi, sirtou son koté droite, la di amwin :Spèss kouyon vi konpran pa sé kékshoz wi pé pa s’an passé. Mwin la réponn aèl :Matant néna in bonpé zafèr mi pé pa s’an passé é mwin lé sir out gouvèrnman lé riskab dir amwin sa la pa ésansyèl pou in grin.
Astèr mi kalkil : lé blijé manzé é sa lé éssansyèl, mwin lé oblijé boir d’lo é sa ossi mi pé pa s’an passé, si mwin lé malad mon soin lé éssansyèl...Dakor mé éssansyèl pou koué ? Pou in shoniy galman sa lé éssansyèl émi pans pa i pé dir in moun sé in shoniy .. Bann shoz mwin la bézoin ? Si mi komanss konmsa mwin lé riskab fé in list lé long vèye pa koman : li titoiye lékonomi, li titoiye la vi an sosyété, li toush galman mon formasyon, mon l’informasyon, mon kiltir.. alor zot i oi si pou drèss i nlist mwin lé sir é sèrtin monlist sar long ;
Mé oila, mi trouv pa dann mon bézoin ésanssyèl lo gouvèrnmann droite, lo kapitalism , l’anprofitasyon, lo mank dé kèr, l’aliénasyon é toutt sak i fé ni viv dann in réjime néokolonyal épi kapitalist. Donk mi oi pa zot konm éssansyèl é si zot i pouvé baré i randré amwin in gran sèrvis. Nout l’èr sré pli pur aprésa.Sa lé non éssansyèl pou vréman.
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)