
Poinn dévlopman konsékan pou nou péi l’outre-mèr .
18 juillet, parMézami, mi koné pa zot, koman zot i réazi ané apré ané kan in nouvèl ané i ranplass l’ansyène. Mi koné pa si zot lé sansoussi kan in n’ané i fini (…)
14 novembre 2024, par
Dopi komansman l’ané, bann Moris téi koné ,zélékssion dépité téi sava fé dann l’ané. Dsi la késtyonn date, sa sé lo gouvèrnman k‘i désside é sé la dsi ké li zoué konm toute lé zot gouvèrnman la zoué avan li- i fo shoizi lo moman lo pli favorab pou gagné é sa lé bien normal dann la démokrassi la Répiblik Maurice. L’avé si tèlman limyèr vèr dann syél gouvernman jugnauth ké toute bann zobsèrvatèr té paré pou rokonète par avanss la viktoir Garsson Aneerud. L’avé la route in pé partou, l’avé in nouvo laerogare, l’avé in nouvo piste pou l’avion dann Agaléga, lo bann shif téi amontre bann kouzin morisien néna lo méyèr nivo d’vi an parmi bannpéi afrikin. Arzoute èk sa Moris lété plassé dann in dinamik progré konm l’avé poin dann noute réjyon loséan indien.
Dsi lo plan internassional noute voizine l’avé ranporte in gran sikssé avèk la kondanassion langlétèr par la Cour pénal internassional, avèk la kondanassion par l’ONU épi in préssion internassional tèlman for ké langlétèr la désside larg lo kor épi rann Moris bannzil Chagos. Avèk lo lapui in gran péi-kotinan konm l’INN lafèr té fète é lalianss lo pèp lété dsi in trazéktoir pou la viktoir. Mé pou toute zobsèrvatèr l’avé kant mèm bann késtyon san réponss : pou kossa gouvèrnman l’avé pran la télé an otaz dann péi-la. Lopozission l l’avé poin son plass é gouvèrnman téi akapar toute. La pa konmsa in pli for i konporte ali é in pé téi komanss dir, kékpar lo zé té pipé Téi anparl pa ankor léskandal mé té pa loin. Ziska in zour lopinion i an apèrssoi lopozission lété éspyoné.
Dann son réakssion gouvèrnman la karssèr ankor in pé pliss bann média épi li la promète in paké zavantaz sossio é demoune té kontan mé la komanss domandé si sa la pa bann promèss lé pa possib tienbo é si bann zavantaz l’avé zot partizan zot l’avé galman zot bann zadvèrssèr... Si tèlman in somenn avan zélékssion la konfyanss la shanj koté é gouvèrnman la sisspann bann zavantaz sossio-donk la libèrté solon bann morissien- é la kanpargn la ashèv in pé dann la konfizyon.Kouto dan la grèss ? In rèv mé pétète inpossib pou réalizé. Sé konmsa ké lo réziltan anonssé lété 62-0 mé pa dann sanss prévi, mé ziss dann sanss kontrèr… Astèr lopozission lé o pouvoir avèk pétète konm i di zanguye sou rosh dann bann finanss piblik, avèk la vi dir pou bann morissien moiyin, épi pétète in rolassion anpoizoné avèk bann gran péi loséan indien.
Afèr a suiv konm i di !avèk lo méyèr po noute bann kouzine-kouzin Maurice é sé sak ni souète..
A bon antandèr salu !
Mézami, mi koné pa zot, koman zot i réazi ané apré ané kan in nouvèl ané i ranplass l’ansyène. Mi koné pa si zot lé sansoussi kan in n’ané i fini (…)
C’est une avancée majeure aujourd’hui pour les Dionysien·ne·s touchés de plein fouet par le cyclone Garance : l’État vient d’ajouter (…)
Macron et son gouvernement cherchent à économiser 43,8 milliards pour soi-disant enrayer l’endettement de l’État.
Mézami zot i koné piman ? Sa lé for mé manz ali la pa toute. Wa gingn in bon poikman d’boush mé sa i arète pa la. Pars aprésa néna ankor lé fré (…)
Le projet de parc éolien en mer au large de La Réunion a été évoqué à plusieurs reprises ces dernières années. Des études et étapes ont déjà été (…)
L’armée française a officiellement restitué le 17 juillet ses deux dernières installations militaires au Sénégal, mettant fin à sa présence (…)
Quelques jours avant la tenue du CIOM à Paris, à Saint-Benoît, une centaine d’acteurs politiques (PS-EELV-PCR-Banian-Ansanm-Place Publique), (…)
Le Comité du patrimoine mondial de l’UNESCO, réuni à Paris, a décidé de retirer trois biens situés à Madagascar, en Égypte et en Libye de la Liste (…)
La réunion du Comité interministériel des Outre-mer (CIOM) organisée le 10 juillet par le gouvernement à Paris, sans la présence des élus locaux, (…)
Le Comité de suivi des retraites a indiqué dans son avis que "le niveau de vie des retraités est élevé en comparaison européenne et [que] (…)
Madanm Biganbé l’apo fé kui manzé ; misié Biganbé l’apo as manzé-koson. An-minm-tan, tou lé dé i diskit ansanm : « Marsel1 ! Zot i sa fer l’ (…)
Mézami souvan dé foi, pou sète istoir d’maryaz, lantouraz famiye i fé lanmanshman é si lo zanfan , karaktèr lé fèb,ala ké li lé anbarké dann in (…)