
La vérité lé tétu ! i pé pa tourn ali lo do kontinyèlman !
4 juillet, parMézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
19 mé 2021, sanm
Mézami, éskiz amwin si zordi ankor mi artourn lo kouto dan la plé mé sé pou domann amwin si l’éta lokal, l’ars, épi toute sak néna in pouvoir dann domène la santé la fé vréman lo nésséssèr pou konbate l’épidémie.
Kèl lépidémi ? Mi vé pa parl kovid mwin-la pars néna a dir la dsi é prinsipalman kékshoz : olèrk viv san, la obliz anou viv avèk é a partir d’la, nou lé kondané amenn in drol de guèr konte in pandémi san konète kansa nou va oir la fin, si ni oi in zour la fin. Mé nou lé pa fini d’anparl sa sirtou k’isorte trouv in varyan rényoné é in pé i brandi sa prèss konm in viktoir, si la pa in bon nouvèl. Nou lé kapab ? Biensir mé mi pans néna d’ote manyère amontr nout kapassité.
Mi yèmré anparl la ding bien instalé issi La Rényon dopi plizyèr zané é la ossi lo viris i mank pa d’fé pti é band pti plizanpli mové konm ni pé oir sa dann laktyalité. Sa i pèrmète anou artourn in pé an ayèr, dann tan la fyèv palidéène. Mi rapèle pou élimine sa, l’avé in bonpé groupe téi sava partou zour apré zour, moi apré moi, ané apré ané pou konbate band moustik-la avèk la fyèv zot téi amenn partou.
L’ariv o bite konm ni koné, mé pou kossa i trouv pa lo boute la ding ? Sa la pa in maladi invinsib kant mèm, sirtou ké néna koméla plizyèr fasson pou konbate ali... A oui ! Néna in fasson i di aou, vide band sou-po flère pars ladan mèm moustik tig i fé son pti. I di ossi néna bande zékipe l’arss i sava konbate azot dsi lo térin. Néna ossi lo zistoir d’moustik male stéril band drone i larg sa. Kan lo drone i vé bien volé pars i paré Sin-Zozèf zot la pa lové. Poitan drone la pa sa k’i manke dann syèl rényoné !
In signe konm in n’ote dsi in movèz préparassyon. Fransh vérité, mézami, nou la tardé pou konbate la ding-la, pars nou téi di kovid, kovid, kovid é pandan s’tan-la la ding téi atake. Son viris téi mute é romute, roromute avèk bande form plizanpli grav… Alor kossa i fé astèr ? I konte ankor in kou dsi livèr pou fatig ali, si livèr i fatig pa li, kossa i fé, I dékrète in mobilizassion zénérale mé konbien divizion nou néna. Arète di sé rényoné la fote, pars la fote lé plito dann la movèz organizassyon, la mollèss lo konba, épi in l’énmi souzéstimé.
An atandan kabri i manz salade é sa sé in n’afèr ni koné bien issi La Rényon.
Mézami, mon bann dalon, si in zour in listorien i désside rakonte anou bien konm k’i fo listoir La Rényon, mwin lé sirésèrtin li va parl anou (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Vingt ans après la loi Handicap et au terme de six mois de mission, les rapporteurs Audrey Bélim, (Socialiste, Écologiste et Républicain – La (…)
L’État poursuit les versements d’indemnisations des aides en faveurs des exploitations agricoles sinistrées par le cyclone Garance et la (…)
Pierre Moscovici, président de la Cour des comptes a assuré que “ceux qui peuvent plus doivent contribuer davantage”, car “nos finances publiques (…)
Les discussions sur l’avenir institutionnel de la Nouvelle-Calédonie, menées sous l’égide du président, sont entrées dans le vif du sujet, le 3 (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
Mézami, mon bann dalon, mi panss zot i rapèl la mortalité, laba dann Moris, lo gran kiltirèl épi politik Dev Virashwamy ; li lé mor na pwin lontan (…)
La dette française atteint 114% du PIB au premier trimestre, soit près de 48.800 euros par Français. De fait, des crédits initialement prévus « ne (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)